Šis R. T. Erdogano pareiškimas nuskambėjo po metus tvyrančios įtampos dėl Turkijos įžūlios užsienio politikos rytinėje Viduržemio jūros dalyje, Libijoje ir tam tikrose Artimųjų Rytų dalyse.
Ypač įtempti Turkijos santykiai su Graikija ir viena didžiųjų Europos galių Prancūzija.
Tačiau Turkijos lyderis sušvelnino savo retoriką ir toną per susitikimą su ES ambasadoriais Ankaroje, kurį transliavo televizija.
„Esame pasirengę sugrąžinti mūsų santykius į vėžes, – kalbėjo turkų lyderis. – Tikimės, kad mūsų draugai europiečiai pademonstruos tokį patį geranoriškumą.“
Turkija ir Graikija šią savaitę susitarė imtis spręsti savo seną ginčą dėl jūrų sienų ir numatė sausio 25 dieną pradėti parengiamąsias derybas Stambule.
Tai bus pirmosios derybos tarp dviejų NATO kaimynių po to, kai 2016 metais po 60 rezultatų nedavusių ir 14 metų užtrukusių vadinamųjų „parengiamųjų derybų“ ratų jos buvo sustabdytos.
„Mes manome, kad parengiamosios derybos... bus naujos epochos pranašas“, – sakė R. T. Erdoganas.
Jis taip pat sakė, kad yra atviras santykių gerinimui su Paryžiumi po ilgus mėnesius trukusių asmeninių nesutarimų su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Mes norime apsaugoti savo santykius su Prancūzija nuo įtampų“, – pridūrė R. T. Erdoganas.
„Dvejopi standartai“
R. T. Erdoganas savo retoriką ėmė švelninti ES lyderiams praėjusį mėnesį nusprendus išplėsti turkų, kuriems taikomos sankcijos dėl Ankaros „vienašališkų veiksmų“ ginčijamuose vandenyse Viduržemio jūros rytuose, sąrašą.
Sankcijos galėtų padidinti augančias Turkijos ekonomines problemas ir pakenkti 18 metų premjero ir prezidento postuose valdančio R. T. Erdogano populiarumui.
Tačiau Ankara ir ES pareigūnai turi pradėti retą diplomatijos ratą, kuris galėtų santykius nukreipti didesnio bendradarbiavimo kryptimi.
Turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sausio 21 dieną lankysis Briuselyje, o Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis iki mėnesio pabaigos turi apsilankyti Turkijoje.
R. T. Erdoganas antradienį pažymėjo, kad 2005-aisiais oficialiai deklaruotas Turkijos siekis įstoti į Europos Sąjungą, kuris iš esmės yra sustabdytas, galėtų gauti naują postūmį iš ES išstojus Jungtinei Karalystei.
„Dėl „Brexito“ padidėjusią nežinią būtų galima išsklaidyti Turkijai užimant savo pelnytą vietą ES šeimoje, – sakė R. T. Erdoganas. – Niekada neatsisakėme visapusiškos narystės [tikslo], nepaisydami dvejopų standartų ir neteisybės.“
Turkijos derybų dėl narystės klausimą į šoną nustūmė Europos susirūpinimas žmogaus teisių padėtimi R. T. Erdogano valdomoje šalyje, ypač didelio masto kampanija prieš oponentus, kurią jis pradėjo po nesėkmingo 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą.
Tačiau Turkijos finansinės bėdos privertė R. T. Erdoganą pažadėti glaudžiau bendradarbiauti su užsienio investuotojais ir praėjusių metų pabaigoje paskirti rinkos šalininkus vadovauti savo ekonomikos komandai.
R. T. Erdoganas pastarosiomis savaitėmis ne kartą sakė, kad nori „atversti naują puslapį“ dėl santykių su sąjungininkėmis Vakaruose.
„Galime padaryti taip, kad 2021-ieji būtų geri Turkijos ir ES santykiams“, – antradienį sakė jis.