Tai reiškia, kad visoje šalyje realus koronavirusu persirgusių gyventojų skaičius gali būti didesnis nei bendras užfiksuotų atvejų skaičius, pateikiamas vyriausybės suvestinėje.
Tiesa, kai kuriose vietovėse šis skirtumas gali būti dar didesnis. Paskaičiuota, kad kai kuriose Londono dalyse ir pietinėje šalies dalyje realus atvejų skaičius gali būti aštuonis kartus didesnis, nei yra oficialiai užfiksuota iki šiol.
„Edge Health“ atliktas tyrimas atskleidė, kad sausio 3 d. tikrasis korinaviruso atvejų skaičius Anglijoje galėjo būti netgi 12,4 mln. – tai prilygsta 22 proc. visų gyventojų, rašo theguardian.com.
Remiantis vyriausybine testavimo ir kontaktų atsekimo programa, iki tos pačios datos buvo užfiksuota 2,4 mln. atvejų.
Atliekant modeliavimą, buvo paskaičiuotas atvejų skaičius konkrečiose vietovėse, lyginant mirčių skaičių su paskaičiuotu mirštamumu nuo viruso. Daroma prielaida, kad tarp užregistruotų atvejų ir visų susijusių mirčių egzistuoja trijų savaičių atsilikimas.
Rezultatai leidžia spręsti, kad 138 iš 149 Anglijos aukštesnės pakopos savivaldos administracinių vienetų daugiau nei 10 proc. gyventojų buvo užsikrėtę koronavirusu.
Modelis taip pat rodo, jog šešiuose Londono ir pietrytiniuose šalies rajonuose – Barkinge ir Dagename, Niuame, Redbridže, Taroke, Heiveringe ir Tauer Hamletse – buvo užsikrėtę du iš penkių gyventojų.
Paskaičiuota, kad Londono Barkingo ir Dagenamo bei Niuamo rajonuose koronaviruso atvejų turėjo būti po daugiau nei 100 tūkst. kiekviename. Tai atitinkamai sudaro maždaug 54,2 proc. ir 49 proc. šių rajonų gyventojų.
Oficialūs Anglijos visuomenės sveikatos agentūros duomenys rodo, jog iki sausio 3 d. Barkinge ir Dagename užfiksuota kiek mažiau nei 14 700 koronaviruso atvejų, o Niuame – mažiau nei 21 700 atvejų.
Modeliavimas parodė, kad keturi šalies šiaurės vakarų rajonai, smarkiau paveikti antrosios pandemijos bangos pradžioje, yra tarp dešimties labiausiai paveiktų rajonų: Liverpulyje užsikrėtusių buvo 38,8 proc., Mančesteryje – 38,6 proc., Ročdeilyje – 38 proc., Salforde – 37,8 proc.
Minėtieji skaičiavimai atitinka plačiai paplitusį manymą, kad tikrasis viruso atvejų skaičius yra gerokai didesnis nei oficialiai užfiksuotas. Taip yra dėl besimptomių atvejų ir nesėkmingo testavimo. Visa tai ypač pritaikytina pandemijos pradžiai, kai testavimo apimtys Jungtinėje Karalystėje buvo žymiai menkesnės.