Jos dalyvavo pirmajame posėdyje, skirtame dabartinio Tarybos pirmininko Tuniso pasiūlytai darbotvarkei patvirtinti.
JT Saugumo Tarybai priklauso 15 šalių, iš jų penkios – JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Kinija – yra nuolatinės jos narės, turinčios veto teisę.
Indija, Meksika, Norvegija, Airija ir Kenija išrinktos nenuolatinėmis JT Saugumo Tarybos narėmis 2021–2022 metų kadencijai.
Dar metus joje dirbs Estija, Nigeris, Tunisas, Vietnamas bei Sent Vinsentas ir Grenadinai.
Pastaraisiais metais nesutarimai Taryboje sustiprėjo, prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamoms JAV laikantis vienašališko požiūrio į diplomatiją.
Kaip praneša specializuotas tinklalapis „SC Procedure“, veto teise JT Saugumo Taryboje 1990–1999 metais pasinaudota devynis kartus, 2000–2009 – šešis kartus, 2010–2019 – 31 kartą, o vien per 2020-uosius – penkis kartus.
Taryba aktyviai veikia daugelyje konfliktų zonų ir krizių visame pasaulyje, daugiausia – per keliolika taikos palaikymo operacijų, kuriose dalyvauja apie 100 000 karių iš JT valstybių narių.