Neįprastas ligos simptomas moksliškai vadinamas parosmija – tai būklė, kai asmuo užuodžia neegzistuojančius kvapus arba iškraipytus esamų kvapų variantus. Ekspertai nuogąstauja, kad šia būkle skundžiasi vis daugiau jaunų žmonių ir sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų.
Ausų, nosies ir gerklės chirurgas profesorius Nirmalis Kumaras šį simptomą pavadino „labai keistu ir neabejotinai unikaliu“.
Profesorius N. Kumaras iš Jungtinės Karalystės – vienas iš pirmųjų medikų, kovo mėnesį koronaviruso pacientams identifikavusių anosmiją (tai laikinas uoslės praradimas).
Būtent jis paragino „Public Health England“ įtraukti anosmiją į COVID simptomą sąrašą. Po kelių mėnesių šis simptomas atsidūrė ir oficialiose gairėse.
Dabar ekspertas pastebėjo, kad iš tūkstančių pacientų, Jungtinėje Karalystėje gydomų nuo ilgalaikės anosmijos, kai kurie patiria ir parosmijos būklę.
Profesorius N. Kumaras „Sky News“ taip pat sakė, kad pacientai patiria oftalmologinių haliucinacijų, tai reiškia, kad „užuodžia iškraipytus, dažniausiai nemalonius, kvapus“. Jis pridūrė, kad tokia būklė „kelia didžiulį nerimą pacientams ir neigiamai veikia jų gyvenimo kokybę“.
„Ilgasis COVID“ – terminas, kuriuo apibūdinami koronaviruso simptomai, besitęsiantis kelias savaites ar net mėnesius po persirgtos ligos.
Ekspertas, koronavirusą apibūdindamas kaip „neurotropinį virusą“, paaiškina: „Šis virusas atakuoja galvos nervus, ypač nervą, atsakingą už juslę. Greičiausiai jis pažeidžia ir kitus nervus, turi įtakos neuromediatoriams – mechanizmams, siunčiantiems signalus smegenims. Kai kurie pacientai patiria haliucinacijų, skundžiasi miego sutrikimais, klausos pokyčiais. Negalime įvardyti tikslių mechanizmų, tačiau ieškome būdų, kaip padėti savo pacientams kuo greičiau pasveikti“.
„Šįryt susitikau su dviem tokiais pacientais, abu jie sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai. Vienas užuodė žuvį vietoj kito kvapo, antras užuodė degėsius, kai aplink nebuvo jokių dūmų. Kai kuriems žmonėms tokie pojūčiai gali būti itin nemalonūs“, – naujienų agentūrai AP sakė profesorius.
Anot jo, taip gali atsitikti dėl to, kad į žmogaus organizmą patekęs koronavirusas pažeidžia tam tikrus nervus nosyje.
Anglijos visuomenės sveikatos agentūra raginama šiuos simptomus įtraukti į koronaviruso simptomų sąrašą.
Londone gyvenantis 24 metų bankininkas Danielis Saveski sako, kad kovą susirgęs koronavirusu dviem savaitėms liko be uoslės ir skonio. Nuo to laiko jį vargina ir parosmija.
Iš Vakarų Jorko kilęs jaunas britas sako, kad uosdamas įvairius dalykus jaučia tarsi degimo, tarsi sieros kvapą arba tarsi kas būtų prideginęs skrebutį. Vyras sako: „Ši būklė iš manęs atėmė malonumą mėgautis maistu, labai liūdna, nes kai kurių kvapų neužuodžiu iki pat dabar“.
Nekilnojamojo turto agento agentūros administratore dirbanti Lynn Corbett sako patyrusi šoką, kai savo 52-ojo gimtadienio rytą kovo mėnesį pabudo nejusdama nei skonio, nei kvapų. Sasekso gyventoja prisimena: „Nuo maždaug kovo iki pat gegužės absoliučiai nejutau jokio skonio – manau, kad būčiau galėjusi tarsi obuolį valgyti svogūną ir nepajusti skirtumo“.
Uoslė po truputį pradėjo grįžti birželį, „tačiau niekas nekvepėjo taip, kaip turėtų“.
„Dauguma dalykų ne kvepėjo, o tiesiog dvokė. Toks pykinantis salsvas kvapas. Labai sunku apibūdinti, nes anksčiau neteko patirti nieko panašaus“, – teigia moteris.
Jos teigimu, nors kone visą gyvenimą yra „priklausoma nuo kavos“, dabar mylimas gėrimas jai ne kvepia, o dvokia. Taip pat ir alus bei benzinas.
Nors britė ir nežino, ar kada nors vėl užuos kaip anksčiau, ji nepraranda optimizmo: „Manęs tai pernelyg neglumina, jaučiuosi laiminga ir dėkinga, kad, pasigavusi koronavirusą, persirgau sąlyginai nesunkiai, neatsidūriau ligoninėje ir nemiriau“.
Uoslės sutrikimų turintiems asmenims padedantis fondas „Charity AbScent“ renka informaciją apie tūkstančius nuo anosmijos ir parosmijos kenčiančių pacientų ir prisideda prie veiksmingų gydymo metodų paieškų.
Ekspertai rekomenduoja visiems, paveiktiems parosmijos, praktikuoti „uoslės treniruotes“, pavyzdžiui, kiekvieną dieną po maždaug dvidešimt sekundžių uostyti rožę, citriną, česnaką ir eukalipto aliejų.
N. Kumaras priduria: „Jau turime nedrąsių pirminių duomenų, kad tokios uoslės treniruotės padeda pacientams“.
Ekspertas ramina, kad dauguma žmonių galiausiai susigrąžins tiek normalią uoslę, tiek skonį.