Vis dėlto interviu su žmonėmis iš Karačio, didžiausio šalies miesto, – kaip ir iš kitų besivystančių valstybių, nuo Indonezijos iki Brazilijos, – taip pat atliktos apklausos bei oficialūs dokumentai rodo, kad Kinijai sunkiai sekasi įtikinti milijonus žmonių, kuriems gali tekti kliautis jos vakcinomis.
„Aš ja nesiskiepysiu, – sako Farmanas Ali Shahas, motociklo vairuotojas iš Karačio, dirbantis pagal vietinę pavėžėjimo ir siuntų pristatymo programėlę „Bykea“. – Aš ja nepasitikiu“.
Toks nepasitikėjimas ir dešimčių skurdesnių šalių priklausymas nuo Kinijos peršamos vakcinos, gali suteikti pagrindo rimtam pasaulinio masto politiniam skandalui, jeigu piliečiai, kuriems siūloma pasiskiepyti kiniška vakcina, įtikėtų, kad jiems mėginama įpiršti prastesnės kokybės produktą.
Tuo metu, kai prognozuojamas vakarietiškų vakcinų stygius, kiniškomis vakcinomis tikimasi nuskinti akivaizdžią diplomatinę Pekino pergalę ir sustiprinti ryšius su dešimtimis skurdesnių šalių. Tačiau yra labai nedaug informacijos apie tai, kaip kiniškos vakcinų versijos pasiteisino paskutiniuose klinikinių tyrimų etapuose, – juk iki šiol vien tik Jungtinių Arabų Emyratai ir pati Kinija pritarė vakcinų naudojimui būtiniausiais atvejais. Tuo tarpu kelios JAV ir Europos bendrovės paskelbė duomenis apie savo vakcinų saugumą ir veiksmingumą ir pradėjo jas naudoti.
Toks netikrumas dar labiau apsunkina Kinijos pastangas plėsti savo politinę įtaką Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Vykdydamas savo septynerių metų „Juostos ir kelio“ iniciatyvą, Pekinas išleido milijardus dolerių paskoloms ir projektams ir skatino vietinį elitą palaikyti jo politinę bei ekonominę galią – tokios pastangos dažnai duodavo priešingų rezultatų dėl prasto valdymo ir diktatoriškų priemonių. Nepasitikėjimą pakurstė dar ir Kinijos reikalavimų neatitinkančių testų bei asmeninės apsaugos priemonių eksportas pačioje pandemijos pradžioje.
„Kinija turi puikią progą įgyvendinti vadinamąją „vakcinų diplomatiją“ ir platinti gyvybes gelbstintį produktą“, – sakė Jorgė Guajardo, „McLarty Associates“ vyresnysis direktorius, šešerius metus ėjęs Meksikos ambasadoriaus Kinijoje pareigas.
„Kiek rodo mano patirtis, kaskart, kai jie įsitraukdavo į diplomatinę veiklą, susimaudavo – jie sugeba nuvilti šalis, jų teikiamos paramos gavėjas“, – sakė jis.
Klaidingi žingsniai gali burbulu paversti prezidento Xi Jinpingo tvirtinimus, esą Kinijos valdančioji Komunistų partija įveikė virusą geriau nei Vakarų demokratinės valstybės. Kinija, kuri prieš metus pirmoji pranešė apie COVID-19 atvejus, pasinaudojo savo autoritarine sistema virusui eliminuoti, – ji masiškai testavo žmones, vos tik atsirandant atvejams, užvėrė savo sienas, uždarė karantinui ištisas šalies dalis, taip tikėdamasi užgniaužti užkrato plitimą.
Tokie metodai pasiteisino – Kinijos ekonomika ėmė atsigauti, tuo tarpu kai kitos šalys, tokios kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė vis dar sunkiai sukontroliuoja protrūkius.
Padrąsintas savo sėkmingos kovos su virusu, Pekinas įsivėlė į ginčus su JAV, Jungtine Karalyste ir Australija įvairiausiais klausimais, nuo viruso kilmės iki griežtų priemonių Honkonge ir Sindziange. Pandemijos skauduliai sugriežtino tiek JAV, tiek Kinijos pozicijas platesnio masto ekonominiuose ginčuose, įskaitant amerikiečių pastangas neleisti šalims naudoti Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ įrangos 5G tinklų infrastruktūroje.
„Labiausiai man neramu dėl to, kad jie gali imti siūlyti vakciną mainais į šalies įsipareigojimą taikyti „Huawei“ 5G telekomunikacines linijas, arba leisti Kinijai investuoti į pagrindinius sektorius, – sakė J. Guajardo. – Kadangi jie nuo seno garsėja tokia praktika, aš nė kiek nenustebčiau, jeigu jie ir vėl jos griebtųsi.“
Kinija deda pasaulines pastangas nuraminti vyriausybes ir gyventojus dėl savo vakcinų veiksmingumo ir saugumo. Spalį grupė ambasadorių ir diplomatų, atstovaujančių 50-čiai Afrikos valstybių, lankėsi „Sinopharm Group Co.“ bendrovėje, Kinijai garsiai afišuojant savo pažadą pristatyti vakcinas į Afriką.
„Kai koronaviruso vakcinos tyrimai bus užbaigti ir ji bus pradėta naudoti, mes ketiname pirmenybę teikti Afrikos šalims“, – sakė Liu Jingzhenas, „Sinopharm“ primininkas.
Atsakydama į naujienų agentūros „Bloomberg“ klausimus, Kinijos užsienio reikalų ministerija patikino, kad vakcinas kuriančios kinų įmonės griežtai laikosi įstatymų ir kad pirmųjų dviejų fazių klinikiniai bandymai parodė, jog vakcinos yra saugios ir veiksmingos. Kinijos vyriausybės nurodymu, nuo liepos paskiepyta daugiau nei milijonas prioritetinės grupės žmonių, teigė ministerija, ir „mes nenustatėme nė vienos rimtos nepageidaujamos reakcijos.“
Užsienio ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas tviteryje pirmadienį rašė, kad kiniškos vakcinos gali būti „vieninteliu pasirinkimu“ vyriausybėms, kurios nepasirūpino atsargomis, nes „turtingos šalys“ užsisakė tris ketvirčius iš 12 mlrd. vakcinų, kurios turėtų būti pagamintos kitais metais.
Per spaudos konferenciją jis atskirai pažymėjo, kad rezervinės vakcinos gali būti paskirstytos daug platesniu mastu nei kitur, kur naudojamos žemą temperatūrą palaikančios sistemos, ir Kinija aprūpintų jomis besivystančias šalis „pirmenybiniais pagrindais, įskaitant aukojimą ir nemokamą pagalbą“.
„Turime pasipriešinti bandymams siekti savanaudiškų interesų kitų sąskaita ar mėginimams kaupti arba monopolizuoti atsargas, – Pekine kalbėjo Zh. Lijianas. – Ir svarbiausia, turime užkirsti kelią vakcinų nacionalizmui.“
Kinijos pusėje – matematiniai skaičiavimai. Daugelis besivystančių šalių, kurioms reikia milijardų dozių – pagaminti, paskirstyti ir paskiepyti, – gali neturėti kitos išeities kaip tik rinktis kiniškas vakcinas, bent jau daliai savo populiacijų. Daugelis neturi pakankamai patalpų saugoti „Pfizer Inc.“ vakcinas, kurias būtina laikyti -70 laipsnių Celsijaus šaltyje.
Kinija taip pat sutiko tiekti savo vakciną institucijai COVAX, PSO įsteigtai siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 visame pasaulyje.
„AstraZeneca Plc.“, kita svarbi „Covax“ partnerė, vis dar laukia būtino reguliuotojų pritarimo. Jungtinės Karalystės vaistų reguliuotojas šią savaitę pritarė jos gaminamos vakcinos naudojimui.
Kad ir kaip būtų paradoksalu, kinų vakcinos gamintojai iš pradžių pirmavo tyrimų procese, bet Kinijai greitai sukontroliavus užkrato plitimą, jie suskubo ieškoti vietų, kur atlikti svarbius trečiosios fazės klinikinius tyrimus, JAV konkurentams smarkiai išsiveržus į priekį.
Kinų bendrovės dabar atlieka trečiosios fazės tyrimus mažiausiai šešiolikoje šalių; valstybės remiama „China National Biotec Group Co.“ (CNBG) atlieka testus nuo Argentinos iki Maroko; „Sinovac Biotech Ltd.“ – Brazilijoje, Turkijoje, Filipinuose ir kitur; ir „CanSino Biologics“ – Pakistane, Meksikoje ir Saudo Arabijoje.
Brazilijos instituto „Butanian Institute“, padedančio atlikti klinikinius „Synovac“ vakcinos tyrimus, vadovybė gruodžio 23 dieną paskelbė, kad vakcina yra daugiau nei 50 proc. veiksminga, atitinkanti minimalų JAV reguliuotojų nustatytą standartą, suteikiantį skubų leidimą naudoti COVID vakcinas. Ji neatskleidė išsamesnės informacijos, cituodama „Sinovac“ prašymą suderinti bei sutikrinti skirtingų tyrimų duomenis. Klinikiniai tyrimai Brazilijoje yra iki šiol plačiausio masto „Sinovac“ tyrimai, kuriuose dalyvavo apie 13 000 dalyvių. Tyrimai Turkijoje parodė, kad vakcina yra daugiau nei 91 proc. veiksminga, nors jie laikomi negalutiniu, nes rezultatai paskaičiuoti remiantis tik 29 atvejais, palyginti su tyrimais Brazilijoje (170 atvejų).
Kaip parodė „Pfizer“ ir „Moderna Inc.“ vakcinų tyrimų rezultatai, vakcinų veiksmingumas viršija 90 proc.
„Šalyje, kur kiniška vakcina yra vienintelė prieinama, arba ją pripažįsti, arba atmeti, – sakė Yanzhongas Huangas, Niujorke veikiančios Užsienio ryšių tarybos pasaulinės sveikatos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis. – Bet kai galima rinktis iš skirtingų vakcinų, žmonės mąsto racionaliai. Jie, be abejonės, rinksis vakarietiškas vakcinas, nes jos geriausias pasirinkimas, duomenys jau prieinami, ir jos yra saugios. Kinija iki šiol neturi jokių prieinamų susistemintų duomenų.“
CNBG ir „CanSino“ neatsiliepė į „Bloomberg“ prašymus pakomentuoti. „Sinovac“ atstovas spaudai rėmėsi neseniai vykusia spaudos konferencija Pekine, kur sveikatos pareigūnai tvirtino nustatę, kad neaktyvuota vakcina, kuri yra tiriama trečiojoje klinikinių tyrimų fazėje ir yra patvirtinta būtiniausiems atvejams, yra saugi, turinti tik švelnų šalutinį poveikį.
Anot sveikatos pareigūnų, egzistuoja mechanizmas, užtikrinantis tolesnius kontaktus su paskiepytais asmenimis ir jų būklės kontrolę. „Sinovac“ atstovas spaudai atskirai pranešė, kad bendrovės galėtų atskleisti veiksmingumo duomenis tik gavusios kinų reguliuotojų įvertinimą.
Nedaug yra šalių, kurioje ši problema būtų labiau politizuota nei Brazilijoje, didžiausioje Pietų Amerikos ekonomikoje ir trečioje pagal infekcijų mastą šalyje po JAV ir Indijos.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, žinomas kaip „tropikų Trumpas“, ne kartą yra užsipuolęs „Made in China“ vakcinas, net kai jo politinis oponentas Joao Doria, San Paulo valdytojas, palaikė Kinijos „Sinovac“ ir Brazilijos „Butantan Institute“ bendras pastangas.
„Mes nepirksime vakcinos iš Kinijos, toks mano sprendimas, – spalį interviu radijui pareiškė J. Bolsonaro. – Tai patikimumo klausimas – yra kitų vakcinų, kurios labiau patikimos.“
Vyriausybė vėliau tokio jo pareiškimo išsižadėjo. Gruodžio 21 dieną J. Doria pranešė, kad San Paulas artimiausiomis dienomis gaus 5,5 mln. „Sinovac“ vakcinos dozių.
Vis dėlto kiek anksčiau gruodį „Datafolha“ atlikta apklausa parodė, kad pusė brazilų nesiskiepys „Sinovac-Butanian“ vakcina, – tai aukščiausias vakcinos atsisakymo rodiklis, lyginant su nuomonėmis dėl visų kitų vakcinų. Apie 36 proc. respondentų pareiškė, kad atsisakytų ir rusiškos vakcinos, 23 proc. apklausos dalyvių teigė nesiskiepysiantys JAV vakcina.
Politika ir visuomenės susirūpinimas nėra palankūs Kinijos vaistų gamintojams. Kai Brazilijos sveiktos ministerija pristatė nacionalinį imunizacijos planą Aukščiausiajam teismui, į jį buvo įtraukta iš viso 300 mln. „AstraZeneca“, „Pfizer“ ir Covax vakcinų, rašo laikraštis „O Estado de S. Paulo“. „Sinovac“ vakcina jame nebuvo paminėta.
„Mūsų reguliavimo agentūra ketina įvertinti veiksmingumo bei saugumo duomenis, bet visą šią informaciją reikia tinkamai perduoti gyventojams, – sakė Natalija Pastrnak Taschner, mikrobiologė ir „Instituto Questão de Ciência“, Brazilijos pelno nesiekiančios organizacijos, skatinančios mokslą politikos formavimo procese, įkūrėja. – Ir tai tampa gana rimtu iššūkiu, kai būtent prezidentas ir federalinė vyriausybė kelia klausimus dėl Kinijoje gaminamos vakcinos.“
Kinija galbūt taip pat pervertina savo galimybes vienu metu paskiepyti visus savo 1,4 mlrd. gyventojų ir patenkinti dar šimtų milijonų žmonių iš daug gyventojų turinčių besivystančių šalių poreikį, sakė Y. Huangas iš Užsienio ryšių tarybos, kuris yra išsakęs savo nuomonę JAV Kongreso komitetuose. CNBG tvirtina galinti pagaminti vieną milijardą neaktyvuotų vakcinų, „Sinovac“ žada pagaminti 600 mln. dozių, atsižvelgdama į savo dabartinius ir ruošiamus pajėgumus. „CanSino“ teigia galinti pagaminti 200-300 mln. virusinio vektoriaus vakcinos dozių.
Jeigu kiniškos vakcinos nebus prieinamos, besivystančios šalys atsigręš į kitus tiekėjus „ir Kinija praras svertą“, sakė Y. Huangas. „Mes kalbame ne tik apie ekonominius nuostolius – diplomatiniai ir strateginiai pasiekimai taip pat nukentės“, – kalbėjo jis.
Milijardams žmonių, gyvenantiems besivystančiose šalyse, galimybė greitu metu gauti vakciną galėtų padėti sumažinti pragaištingus ekonominius padarinius, ypač skurstantiesiems ir tiems, kurie gyvena šešėlinės ekonomikos sąlygomis. Kai kurie šalių lyderiai mėgina nuraminti piliečius dėl skiepijimo.
„Aš skiepysiuos pirmas, – gruodžio viduryje pareiškė Indonezijos prezidentas Joko Widodo. – Noriu, kad žmonės pasitikėtų ir tikėtų, kad ta vakcina, kurią naudojame, yra saugi.“
Indonezija užsakė 125,5 mln. dozių iš „Sinovac“, taip pat 30 mln. dozių iš Merilande įsikūrusios „Novavax Inc.“ ir kuria 57,6 mln. savo vakcinos dozių. Šalis taip pat nori įsigyti vakcinos iš „Covax“, „AstraZeneca“ ir „Pfizer.Covax“.
Šeichas Mohammedas Bin Rashidas Al Maktoumas, Jungtinių Arabų Emyratų premjeras ir Dubajaus valdytojas, lapkričio 3 dieną pasiskiepijo „Sinopharm“ vakcina.
„Mes linkime visiems saugumo ir puikios sveikatos ir didžiuojamės savo komandomis, kurios nenuilstančiai darbuojasi, kad vakcina būtų prieinama JAE“, – kalbėjo jis. Savo žinutę tviteryje šeichas iliustravo nuotrauka, kurioje matyti, kaip jis skiepijasi vakcina.
Tokių oficialių pareiškimų galbūt pakaks įtikinti dalį žmonių pasiskiepyti, su sąlyga, jeigu vakcina bus oficialiai patvirtinta.
„Aš mielai pasiskiepyčiau, neatsižvelgdamas į tai, ar vakcina pagaminta Kinijoje ar kitur, svarbiausia, kad būtų įrodyta, jog ji saugi, veiksminga ir neturi ilgalaikio šalutinio poveikio, – sakė Francis Chyungas, 29-erių metų finansų valdytojas, dirbantis Malaizijos sodinių bendrovėje. – Be to, ji turi būti patvirtinta atitinkamų institucijų.“
Bet vis dar yra daug skeptiškai nusiteikusių žmonių. Kenijoje atlikti tyrimai patvirtino susirūpinimą, jog ne visos vakcinos yra vienodos. Į Afrikos šalis orientuota viešosios nuomonės apklausų bendrovė „TIFA Research“ nustatė, kad respondentai mažiausiai linkę skiepytis Kinijoje ir Rusijoje pagamintomis vakcinomis, pirmenybę suteikdami vakcinoms iš Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų.
Jeigu pasaulio lyderiams nepavyks įtikinti savo piliečių, kad visos vakcinos, kurias jie patvirtina naudoti, yra vienodai saugios, jie gali sulaukti priešiškos reakcijos iš tų, kurie mano, kad jiems siūlomas antrarūšis variantas. Net Honkonge, kur Kinija šiais metais sustiprino kontrolę savo rankose, lyderė Carrie Lam gruodžio 23 dieną pakeitė kursą ir pareiškė, kad gyventojai gali rinktis, kuria vakcina skiepytis – „Pfizer“, „Sinovac“ ar „AstraZeneca“.
„Skaidrumas būtinas norint sustiprinti plačiosios visuomenės pritarimą vakcinoms nuo COVID-19, – sakė Nicholas Thomas, Honkongo miesto universiteto sveikatos saugumo docentas. – Jeigu tokių duomenų nebus, labai tikėtina, kad atsirandančios vakcinos bus suvokiamos dviem lygiais.“
