Ketvirtadienį 23 val. (penktadienį 1 val. Lietuvos laiku) Britanija pasitraukė iš Europos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, pasibaigus sunkiems metams ir pereinamajam laikotarpiui po „Brexit“, kai vyko intensyvios ir sunkios derybos dėl būsimų prekybinių ryšių.
Britų premjeras Borisas Johnsonas sakė, kad „šios didžios šalies likimas dabar tvirtai yra mūsų rankose“.
„Ši akimirka pagaliau ateina ir laikas ja pasinaudoti“, – sakė B. Johnsonas.
Britanija – svarbi finansų ir diplomatijos žaidėja, svarbi NATO narė – yra pirmoji šalis, išstojusi iš ES, įkurtos valstybėms po Antrojo pasaulinio karo vienyti.
ES netenka 66 mln. gyventojų ir 2,32 trln. eurų vertos ekonomikos, bet nacionalistų populistams patinkantis „Brexit“ taip pat kelia nuogąstavimų, kad britų pavyzdžiu galėtų pasekti kitos nepatenkintos narės.
Pokyčiai Britanijos ekonomikai ir žmonėms bus didžiausi nuo Antrojo pasaulinio karo, tikrai didesni nei 1973-iaisiais, kai šalis prisijungė prie tuometinės Europos ekonominės bendrijos (EEB).
„Tai daug didesnis šokas mūsų ekonominei sistemai, ir jis įvyks akimirksniu“, – sakė strateginių studijų centro „The UK in a Changing Europe“ direktorius, Londono Karaliaus koledžo (King's College) Europos politikos ir užsienio reikalų profesorius Anandas Menonas.
„Prasidedant sausiui staiga atsibundi naujame pasaulyje“, – sakė jis.
Kai kuriuos pasikeitimus dėl judėjimo žmonės pajus kone per naktį.
Kas keičiasi?
Nors dėl koronaviruso pandemijos tarp Britanijos ir ES keliaujančių žmonių skaičius ir taip drastiškai sumažėjo, bet judėjimo laisvės pabaiga sausio 1-ąją kol kas bus labiausiai juntama „Brexit“ pasekmė.
Pagal susitarimą, kurį abi šalys pasiekė gruodžio 24 dieną, maždaug milijonas Britanijos piliečių, legaliai gyvenančių ES, iš esmės išsaugos tas pačias teises, kokias turi dabar. Tas pats pasakytina apie daugiau kaip 3 mln. Jungtinėje Karalystėje esančių ES piliečių.
Tačiau JK piliečiai nebeturės automatinės teisės gyventi ir dirbti ES, o ES piliečiai – JK. Žmonės, kurie norės kirsti sieną gyventi ir dirbti, turės laikytis imigracijos taisyklių ir susidurs su kitomis biurokratinėmis kliūtimis, pavyzdžiui turės užsitikrinti savo kvalifikacijos pripažinimą.
Išimtis bus taikoma žmonėms, judantiems tarp JK ir Airijos, kurios turės bendrą kelionių zoną.
Daugeliui žmonių Europos Sąjungoje laisvė keliauti, studijuoti ir gyventi bet kur 27 valstybių bloke yra tarp labiausiai patinkančių Europos integracijos aspektų.
Vis dėlto kai kas Britanijoje ir kitose Vakarų Europos dalyse pradėjo skeptiškiau vertinti judėjimo laisvę, kai 2004 metais į ES įstojo virtinė Rytų Europos šalių ir kai daug jų piliečių išvyko į JK ir kitas turtingesnes šalis dirbti. Susirūpinimas imigracija buvo svarbus veiksnys Britanijai 2016 metais balsuojant referendume dėl išstojimo iš bloko. Sausio 1-ąją to sprendimo pasekmės taps akivaizdžios ir JK, ir ES piliečiams.
Kokios naujosios kelionių taisyklės?
Nors keliauti atostogoms ir toliau bus galima be vizų, britai ES teritorijoje galės praleisti tik 90 dienų per kiekvieną 180 dienų periodą, o JK leis ES piliečiams savo teritorijoje vienu kartu būti iki šešių mėnesių.
Britų pensininkams, kurie pripratę daugiau kaip tris mėnesius praleisti savo antruose namuose saulėtame Ispanijos Kosta del Solio regione, permainos gali būti šokiruojančios. Britų keliautojai Europoje taip pat turės pasirūpinti, kad jų pasai būtų galiojantys dar mažiausiai šešis mėnesius, ir pirkti kelionių draudimą. Britams nebebus išduodamos Europos sveikatos draudimo kortelės, užtikrinančios medicinines paslaugas visame bloke, bet JK sako rengianti kitą sistemą, kad britai bloke ir ES piliečiai Britanijoje turėtų medicininį draudimą.
Kokia tvarka dėl augintinių?
Britanijos piliečiams, pripratusiems kas vasarą vykstant atostogų Europoje pasiimti savo šunį, katę ar šešką, padėtis taps sunkesnė, nes šalis nebepriklausys ES gyvūnų augintinių pasų schemai, tačiau pagal susitarimą nebus varginančių, mėnesių trukmės procedūrų, kurių kai kas baiminosi. Savininkai britai turės pasirūpinti, kad jų augintiniai būtų pažymėti mikroschema ir paskiepyti nuo pasiutligės mažiausiai 21 diena prieš kelionę, be to, turės gauti iš veterinaro Gyvūno sveikatos sertifikatą ne daugiau kaip 10 dienų prieš išvykimą.
Ar bus galima vairuoti?
Pagal susitarimą, britų vairuotojams ES teritorijoje nereikės tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Britai galės keliauti ES su savo britiškais pažymėjimais ir britišku draudimu, jei galės įrodyti, kad yra apdrausti pagal Žaliosios kortelės sistemą.
Kokia tvarka dėl darbo?
Judėjimo laisvės pabaiga labai paveiks samdą visoje darbo rinkoje.
Pavyzdžiui, ką tik mokslus baigęs JK pilietis atostogaudamas Graikijos salose ir neturėdamas darbo vizos nebegalės prieiti prie paplūdimio baro ir pasiprašyti dirbti ne visą darbo dieną. Tas pats galios į JK atvyksiantiems ES piliečiams: jie nebegalės ateiti į kokį nors sumuštinių barą ir prašytis darbo, jei neturės tam būtinų dokumentų.
Didesnėms kompanijoms taip pat bus sunkiau ir brangiau samdyti žmones iš kitos Lamanšo sąsiaurio pusės. Tačiau susitarime numatytos galimybės kontraktininkams ir keliaujantiesiems verslo reikalais vykti į trumpas komandiruotes be vizų.
Atėjo laikas pamiršti „Brexit“
Bendruomenių Rūmai trečiadienį 521 balsu prieš 73 patvirtino susitarimą su Europos Sąjunga dėl prekybos po „Brexit“.
Vėliau trečiadienį susitarimą pasirašė ir britų premjeras B. Johnsonas, pavadinęs jį „nuostabių santykių“ tarp Londono ir Briuselio pradžia.
Bendruomenių Rūmai pritarė susitarimui, nors opozicija reiškė rimtų nuogąstavimų.
„Brexit“ šalininkai parlamente gyrė pasiektą sandorį kaip priemonę atgauti nepriklausomybę nuo bloko. Proeuropietiški įstatymų leidėjai savo ruožtu apgailestavo, jog vyriausybei nepavyko išsaugoti vientisos prekybos su Britanijos didžiausia ekonomine partnere.
Vis tik didžioji dauguma Bendruomenių Rūmų narių sutiko, kad tai geriau nei alternatyva – chaotiškas ryšių nutraukimas su ES.
Kai kurie parlamentarai skundėsi, kad jiems buvo suteikta tik penkios valandos, kad išnagrinėtų 1 200 puslapių sutartį, turėsiančią reikšmingų pasekmių Britanijos ekonomikai ir visuomenei. Tačiau įstatymų leidėjai, dauguma kurių diskutavo ir balsavo iš namų dėl šalyje galiojančių karantino priemonių, tvirtai, nors ir nelabai entuziastingai, parėmė dokumentą.
JK parlamente per debatus premjeras pasakė, kad šis susitarimas pranašauja „naujus santykius tarp Britanijos ir ES, kaip suverenių lygių [partnerių], kurias jungia draugystė, prekyba, istorija, interesai ir vertybės“.
„Su šiuo [susitarimu] mes būsime draugiška kaimynė, geriausia draugė ir sąjungininkė, kokią tik galėtų turėti ES“, – sakė jis.
Pasirašęs susitarimą, kuris buvo į Londoną atskraidintas JK Karališkųjų oro pajėgų lėktuvu, B. Johnsonas sakė: „Tai puikus sandoris šiai šaliai, taip pat ir mūsų draugams bei partneriams.“
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis per Briuselyje įvykusią ceremoniją žurnalistų akivaizdoje pasirašė 1 246 puslapių Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris po mėnesius trukusių sunkių derybų pagaliau buvo pasiektas Kūčių dieną.
„Kelias buvo ilgas. Atėjo laikas pamiršti „Brexit“. Mūsų ateitis kuriama Europoje“, – sakė U. von der Leyen.
Europos Parlamentas taip pat turi patvirtinti susitarimą, tačiau tai turėtų įvykti po kelių savaičių.
B. Johnsonas sakė, kad ketvirtadienis pranašauja „naują pradžią mūsų šalies istorijoje ir naujus santykius su ES“.
Kitaip nei sausio mėnesį, kai „Brexit“ šalininkai su populistu, euroskeptiku buvusiu parlamentaru Nigelu Farage'u priešakyje džiūgavo, o narystės ES šalininkai gedėjo, pereinamojo periodo pabaigai neplanuojama jokių oficialių renginių.
Vieši susibūrimai draudžiami dėl pandemijos, kuri Britanijoje pareikalavo daugiau kaip 72 tūkst. gyvybių. Koronavirusu šalyje iš viso užsikrėtė daugiau kaip 2,4 mln. žmonių, tarp jų ir pats B. Johnsonas.
Tačiau istorinė akimirka išstūmė sunkią Britanijos kovą su virusu iš „Brexitą“ remiančių laikraščių svarbiausios temos pozicijos. „Daily Mail“ šį momentą vadina „nauja aušra“, o „Daily Express“ 11 valandos vakaro laukė kaip šalies „geriausios valandos“.
B. Johnsonas tikisi ateities be COVID-19 ir Briuselyje nustatomų taisyklių, Britanijai pirmą kartą nuo 1973-iųjų, kai ji prisijungė prie tuometinės Europos ekonominės bendrijos (EEB), žengiant savo atskiru keliu.
Trečiadienį ministras pirmininkas gyrė Oksfordo universiteto ir Britanijoje įsikūrusios farmacijos įmonės „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 patvirtinimą ir „naują pradžią“ labiau klestinčiai, į pasaulį labiau orientuotai Britanijai.
Be to, kad užsitikrino galimybes be muitų ir kvotų pasiekti 450 mln. vartotojų Europos Sąjungoje, Britanija neseniai pasirašė prekybos susitarimus su tokiomis šalimis kaip Japonija, Kanada, Singapūras ir Turkija.
JK taip pat rengiasi pasirašyti prekybos susitarimus su Indija, į kurią B. Johnsonas planuoja kitą mėnesį nuvykti savo, kaip premjero, pirmo svarbaus vizito, ir su būsimo JAV prezidento Joe Bideno administracija.
Trumpuoju periodu visi labiau domėsis, kas vyksta namuose ir kaip gyvenimas nepriklausant ES atrodo praktikoje.
Tarp rūpimų klausimų yra sutrikimai uostuose, nuogąstavimai dėl maisto ir vaistų trūkumo, gaišatis atostogautojams ir verslo keliautojams, pripratusiems prie netrikdomų kelionių bloke.
Britų žvejai nepatenkinti kompromisu, pagal kurį ES laivai dar kurį laiką galės žvejoti Britanijos vandenyse.
Svarbus finansinių paslaugų sektorius, iš esmės neminimas prekybos susitarime, taip pat nekantrauja sužinoti, kokiu pagrindu remdamasis ateityje galės dirbti su Europa.
Bus atidžiai stebima, ar užtikrinamas nevaržomas judėjimas per Šiaurės Airijos sieną su ES nare Airija. Laisvas judėjimas buvo svarbus 1998-ųjų taikos susitarimo, užbaigusio 30 metų trukusį smurtą dėl britų valdymo, elementas.
Škotijoje, kur dauguma gyventojų nepritarė „Brexitui“, B. Johnsono laukia potencialus konstitucinis rūpestis dėl atsigaunančio nepriklausomybės judėjimo.
Europos Sąjunga: šeši dešimtmečiai vingių ir posūkių
Nuo ekonominės sąjungos iki euro, migrantų krizės ir „Brexit“ – toks buvo Europos Sąjungos kelias per pastaruosius šešis dešimtmečius.
Europos bloko gimimas
1950 metų gegužės 9 dieną Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas (Roberas Šumanas) pasiūlė Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos ekonominės sąjungos idėją.
Po metų šešios valstybės – Belgija, Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai – įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją.
Kelias ES link
1957 metų kovo 25 dieną tos pačios šalys pasirašė Romos sutartį, įkuriančią bendrą rinką turinčią Europos ekonominę bendriją (EEB).
Dar po metų EEB pradėjo oficialiai gyvuoti, buvo įkurtos svarbiausios Europos institucijos: Europos Ministrų Taryba, Europos Komisija ir Europos Parlamentas.
1979 metais įvyko pirmieji visuotiniai tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai.
1973 metų sausio 1 dieną prie EEB prisijungė Jungtinė Karalystė, Danija ir Airija, 1981 metais – Graikija, 1986-iais – Portugalija ir Ispanija, o 1995-aisiais – Austrija, Suomija ir Švedija.
1982 metų vasario 7 dieną buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, padedanti pagrindą bendrai Europos valiutai.
1993 metų sausį realiai pradeda veikti bendroji rinka, leidžianti laisvą prekių, paslaugų ir žmonių judėjimą.
1993 metų lapkričio 1 dieną Europos ekonominė bendrija tapo Europos Sąjunga.
Tačiau galimybė laisvai judėti Šengeno sutartyje įtvirtintoje erdvėje be vidaus sienų kai kurių ES valstybių piliečiams atsiranda tik nuo 1995 metų kovo.
Euras ir plėtra
2002 metų sausio 1 dieną į apyvartą išėjo euro banknotai ir monetos. Jos pakeitė dalies šalių nacionalines valiutas, tokias kaip Vokietijos markė, Prancūzijos frankas, Italijos lira ir Ispanijos peseta.
Vis tik Britanija, Danija ir Švedija nusprendė pasilikti savo valiutą.
2004 metų gegužės 1 dieną ES tapo 25 valstybių bloku, prie Bendrijos prisijungus Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lenkijai Lietuvai, Maltai, Slovakijai, Slovėnijai ir Vengrijai.
Bulgarija ir Rumunija į ES įstojo 2007, o Kroatija – 2013 metais.
Krizė
2005 metais virš Europos ėmė telktis audros debesys, Prancūzijos rinkėjams atmetus Europos konstitucijos projektą – Lisabonos sutartį. Po trijų dienų jų pavyzdžiu pasekė olandai.
Europos lyderiams pavyko 2009 metais ratifikuoti šį susitarimą, numatantį nuostatas, turinčias padėti pagerinti išsiplėtusių ES institucijų veikimą.
2009 metų lapkritį Atėnai praneša apie greitą valstybės biudžeto deficito augimą, sukeldami krizę tuometinėje 16 narių euro zonoje.
Pirmiausia Graikija, o vėliau Airija, Portugalija, Ispanija ir Kipras kreipėsi pagalbos į ES ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF), mainais pareikalavusius griežtos fiskalinės drausmės.
Dėl suvaržymo priemonių sukelto visuomenės nepasitenkinimo ėmė virsti vyriausybių vadovai.
Iš finansų krizės atsigaunančią Europą užliejo šimtų tūkstančių prieglobsčio prašytojų banga. Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2015 metais ES buvo sulaukusi maždaug milijono pabėgėlių.
ES lyderiams nepavyko susitarti dėl bendro veiksmų plano.
„Brexit“ smūgis
Didžiausią smūgį Europos Sąjungai 2016 metų birželio 23 dieną sudavė Didžioji Britanija, kur 52 proc. referendumo dalyvių pasisakė už išstojimą iš Bendrijos, per žemyną slenkant euroskepticizmo ir populizmo bangai.
Po trejus metus trukusių vilkinimų ir nesutarimų dėl skyrybų sąlygų 2016 metų kovo 29 dieną numatyta oficiali „Brexito“ data buvo atidėta triskart.
Į aklavietę patekęs britų premjeras B. Johnsonas, siekdamas didesnės paramos, buvo priverstas gruodžio 12 skelbti naujus parlamento rinkimus. Juos laimėjo B. Johnsono vadovaujami konservatoriai, ir parlamentas pagaliau patvirtino „Brexit“ susitarimą.
2020 metų sausio 31 dieną Didžioji Britanija tapo pirmąja iš ES pasitraukusia valstybe.
Gruodžio 24-ąją, likus kelioms dienoms iki gruodžio 31 dieną 23 valandą (sausio 1 d. 1 val. Lietuvos laiku) numatyto Britanijos pasitraukimo iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, Londonui ir Briuseliui pavyko susitarti dėl prekybos santykių po „Brexit“.