68-erių metų amžiaus A. Čepurnovas iš Novosibirsko vietos laikraščiui „Komsomolskaja Pravda“ papasakojo, kad pirmą kartą SARS-CoV-2 užsikrėtė kovo mėnesį. Vyras mano, kad ligą pasigavo Maskvoje, kai vyko slidinėti į kurortą Prancūzijoje, rašė „Newsweek“.
Jis sunegalavo: pradėjo karščiuoti, skųstis krūtinės skausmu, prarado uoslės pojūtį. A. Čepurnovas grįžo namo, kur jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, bet vėliau antikūnų tyrimai parodė, jog jis sirgo COVID-19.
Tada jis su savo tyrėjų komanda Klinikinės ir eksperimentinės medicinos institute, priklausančiame Rusijos mokslų akademijai, pradėjo fiksuoti, kaip „elgiasi“ jo antikūnai, t. y. kaip laikui bėgant keičiasi jų kiekis kraujyje.
„Eksperimento metu pamatėme gana spartų mažėjimą, – laikraščiui atskleidė jis, turėdamas omenyje antikūnus savo kraujyje. – Trečio mėnesio nuo ligos pradžios pabaigoje jų nebeaptikome.“
Paskui A. Čepurnovas nusprendė tyčia užsikrėsti COVID-19, kad pamatytų savo organizmo reakciją. Taigi, jis leido laiką su koronavirusu sergančiais pacientais nedėvėdamas apsauginės veido kaukės ir kas dvi savaites tyrėsi, ar užsikrėtė.
Praėjus šešiems mėnesiams po pirmo susirgimo „apsaugos nebeliko“, sakė A. Čepurnovas – jis susirgo antrą kartą, testo rezultatas buvo teigiamas.
Antroji infekcija, pasak virusologo, buvo kur kas rimtesnė – vyras buvo priverstas vykti į ligoninę. Mokslininkas pridūrė: „Penkias dienas mano kūno temperatūra buvo aukštesnė nei 39 °C. Praradau uoslę, pasikeitė skonio pojūtis. Šeštą ligos dieną plaučių kompiuterinės tomografijos nuotraukoje plaučiai atrodė sveiki, bet po trijų dienų peršvietus plaučius rentgeno spinduliais buvo nustatytas abiejų plaučių uždegimas. Virusas išnyko gana greitai. Po dviejų savaičių jo nebebuvo aptikta nei nosiaryklės, nei kituose mėginiuose.“
Kaip rašo „Newsweek“, A. Čepurnovo atliktas eksperimentas turi keletą trūkumų. Kadangi pirmoji COVID-19 infekcija buvo aptikta tik atlikus antikūnų tyrimą, sunku nustatyti, ar vyrą kamavo dvi skirtingos naujojo koronaviruso atmainos. Šį faktą būtina išsiaiškinti norint patvirtinti, kad asmuo iš tikrųjų pakartotinai užsikrėtė SARS-CoV-2, nes galėjo tiesiog atsinaujinti pradinis virusas.
Be to, virusologas nurodė, kad jo organizmo reakcija gali skirtis nuo kitų žmonių. Reikės ištirti gerokai daugiau pakartotinio susirgimo atvejų, prieš darant kokias nors išvadas apie imuniteto susiformavimą.
Kita vertus, A. Čepurnovo atvejis daugeliu atžvilgių sutampa su mokslinėje literatūroje aprašytais kitais pakartotinės infekcijos atvejais. Nyderlanduose 89-erių metų amžiaus moteris mirė pakartotinai susirgusi koronavirusu praėjus dviem mėnesiams nuo pradinės diagnozės. Tai buvo pirmasis žinomas mirties atvejis po pakartotinio užsikrėtimo.
Keletas kitų užfiksuotų pakartotinų užsikrėtimų leidžia daryti prielaidą, kad antroji infekcija gali būti daug sunkesnė už pirmąją. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Nevadoje, gyvenantį 25-erių metų amžiaus vyrą prireikė hospitalizuoti, kai jis vėl susirgo COVID-19, nors anksčiau amerikietis pasveiko izoliavęsis namuose.
Brazilijoje 36-erių metų amžiaus gydytoja persirgo lengva koronaviruso forma, tačiau po trijų mėnesių užsikrėtė pakartotinai. Moteris sakė, kad antrąjį kartą jos organizmo uždegiminis atsakas buvo „stipresnis“. Praėjus 11 dienų, kompiuterinė tomografija parodė, kad gydytoją kamuoja ūminis virusinis plaučių uždegimas.
Šie pakartotinės infekcijos pavyzdžiai suteikia svarbios informacijos apie įgyto atsparumo trukmę, ypač atsižvelgiant į tai, jog kai kurie politikai ir mokslininkai ragina taikyti „bandos imuniteto“ metodą. Pasirinkus šį kovos su COVID-19 būdą, virusas galėtų nevaldomai plisti tarp gyventojų ir užkrėsti sveikus žmones. Teigiama, kad taip būtų apsaugoti labiau pažeidžiami asmenys, nes persirgtų (ir įgytų imunitetą) didžioji populiacijos dalis, todėl viruso perdavimas gerokai sulėtėtų.
A. Čepurnovas pareiškė, kad jo eksperimentas yra įspėjimas netaikyti bandos imuniteto metodo. Taip pat jis sakė, jog tikriausiai reikės kelių vakcinos dozių, todėl, virusologo manymu, koronaviruso greitai neatsikratysime.
Virusologas teigia, kad Rusijoje sparčiai auga pakartotinio užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius. Tokie pareiškimai iš pradžių neįtikino šalies vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovės Annos Popovos – moteris tikino esą Rusijoje pakartotinių užsikrėtimų nėra. Tačiau praėjus kelioms savaitėms visgi teko pripažinti, kad tokių atvejų Rusioje užfiksuota.
A. Popova sukritikavo ir A. Čepurnovo teiginius, kad jis tyčia antrąkart užsikrėtė COVID-19.
„Aleksandras Čepurnovas garbaus amžiaus žmogus, galiu tik jam palinkėti sveikatos. Dirbti su pacientais nedėvint apsauginės kaukės – didžiausia nesąmonė, kokia tik gali daryti gydytojas. Ir visai nesvarbu, ar jis persirgo, ar ne. Mes ištyrėme situaciją, neradome įrodymų, kad tai iš tikrųjų buvo pakartotinis užsikrėtimas. Iš viso visame pasaulyje nustatyti tik 24 atvejai, kai žmonės antrą kartą užsikrėtė tuo virusu“, – lapkričio viduryje teigė gydytoja ir tvirtino, kad Rusijoje tokių atvejų nėra.
Lapkričio pabaigoje Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška visgi patvirtino, jog Rusijoje yra pakartotinių COVID-19 atvejų.
A. Čepurnovas sako, kad, nors jis ir labai norėtų, kad pakartotinai užsikrėsti nebūtų galima, būtina kuo skubiau skirti daugiau dėmesio pakartotinio susirgimo teorijai.
„Deja, Anna Popova labai klysta. Kai susirgau pirmą kartą, nebuvo molekulinės diagnostikos, buvo tikrinami tik tie, kas grįžo iš Italijos, o aš grįžau iš Prancūzijos. Štai kodėl mano pirmojo susirgimo PGR tyrimas ir neparodė. Aš pats savarankiškai ELISA tyrimo metu nustačiau antikūnų kiekį, štai kodėl žinau, kad tų antikūnų turėjau. Esu virusologas. Esu absoliučiai tikras, kad mano pirmas susirgimas buvo būtent COVID-19“, – teigia A. Čepurnovas.
A. Čepurnovas taip pat sako girdėjęs apie atvejus Rusijoje, apie juos pasakoja jo kolegos. Esą, pakartotinai persirgo ir keli gubernatoriai.
„Tai labai rimtas dalykas, būtina tai tirti. Galiu klysti, tai gali būti tik individualūs atvejai. O galbūt esu teisus, ir mūsų laukia masinis pakartotinis sirgimas“, – samprotauja ekspertas.
Profesorius taip pat negaili kritikos antrosios Rusijos vakcinos kūrėjams „Vector Centre of Virology and Biotechnolog“, kurie spalį užregistravo savo vakcinos prototipą ir šiuo metu atlieka bandymus.
„Žinau, kad kaip reikiant juos suerzinau savo kritika ir skepticizmu dėl „Vector“ vakcinos. Esu įsitikinęs, kad peptidų vakcina nėra veiksminga ir negali būti veiksminga“, – pareiškė A. Čepurnovas.
„Šiandien jau akivaizdu, kad antikūnų organizme nebelieka vidutiniškai per tris keturis mėnesius. Ląstelinis imunitetas išlieka iki pusės metų. Aš ir mano kolegos tikėjomės, kad pakartotinai koronavirusu suserga tik imunodeficitą turintys pacientai. Deja, paaiškėjo, kad klydome. Praktika rodo, jog sveikas žmogus gali vėl užsikrėsti COVID-19 per pusę metų nuo išgijimo, pridedant arba atimant keletą mėnesių atsižvelgiant į imuninės sistemos būklę. Tai rodo ir mano asmeninė patirtis. Pats du kartus – kovą ir spalį – persirgau koronavirusu. Antrąjį kartą ligos eiga buvo sunkesnė. Taigi, galiu padaryti svarbiausią išvadą: kolektyvinis imunitetas koronaviruso atveju yra neįmanomas“, – spalio pabaigoje Rusijos leidiniui „Kommersant“ kalbėjo vyras.
Virusologas skeptiškai žiūri į „Vector“ sukurtą vakciną.
„Ji paremta peptidais, t. y. silpnai imunogeniškais mažaisiais baltymais, kurių imunogeniškumą būtina didinti įvairiais priedais. Ši vakcina iš principo negali būti veiksminga. Tiesiog tai vienintelis variantas, kurį „Vektor“ pavyko pagaminti iš išreklamuotų „šešių platformų“. Yra žinoma, kad daugelio šia vakcina paskiepytų žmonių organizme net nesusidarė antikūnų. Akademiko Aleksandro Gincburgo komandos sukurta vakcina taip pat kelia abejonių, nors jis ir paviešino klinikinių tyrimų duomenis. Akivaizdu, kad jeigu vakcina suteiks imunitetą trumpam laikotarpiui, pakartotiniam skiepijimui ji netiks.
Reikalinga veiksminga ilgalaikio veikimo vakcina. Tam prireiks tam tikros molekulinės konstrukcijos, gebančios kurį laiką išgyventi skiepijamo žmogaus organizme ir gaminti koronaviruso baltymus, kurie stimuliuos imuninės sistemos atsaką. Šio tikslo reikia aktyviai siekti, atlikti profesionalius šalyje kuriamų vakcinų vertinimus, siekiant remti perspektyvias idėjas.
Kol kas galima remti „užmuštą“ vakciną, kurią sukūrė ir mūsų šalyje bando užregistruoti kinai. Tokią vakciną sudaro laboratorijoje užaugintas patogenas, užmuštas, pavyzdžiui, formalinu. Rusijoje panašią vakciną kuria Čumakovo imunobiologinių preparatų tyrimų ir gamybos mokslo centras. Toks preparatas pateikia organizmui patogeno imunologinį „portretą“ ir jo galima suleisti keletą kartų, jeigu susidaręs imunitetas susilpnėja. Gerai žinomas pavyzdys – vakcina nuo erkinio encefalito. Vienas iš tokios vakcinos pranašumų – ją lengva paruošti vartojimui į nosį. Intranazalinis būdas leistų padidinti ir nosies gleivinės atsparumą virusui. Vadinasi, atsirastų galimybė nuolat atnaujinti organizme esančius antikūnus. Arba turi būti sukurta veiksminga vektorinė vakcina, kuri ilgam išliks organizme ir užtikrins imunologinę apsaugą. Dar laukia daug darbų“, – kalbėjos jis.
Jis tikisi, kad 2021-aisiais plitimą pradės lėtinti gyventojų skiepijimas.
„Net jeigu ir nelabai veiksminga vakcina. Plitimo tempas sulėtės. Esu įsitikinęs, kad jeigu mokslininkams pavyks sukurti ilgalaikio poveikio vakciną, COVID-19 įveiksime per dvejus trejus metus. Užteks paskiepyti 50–70 proc. gyventojų“, – sakė jis.