Karališkosios tyrimų komisijos, atlikusios istorinės svarbos tyrimą, duomenimis, su valstybės žinia šalyje nuo 1950 iki 2019 metų globos įstaigose buvo išnaudojama 256 tūkst. asmenų. Remiantis turima statistika, tai beveik 40 proc. iš visų 655 tūkst. tuo laikotarpiu globotų Naujosios Zelandijos gyventojų.
„Tas žiaurumas ir pyktis, patekęs į Naujosios Zelandijos istoriją, neturi ir negali turėti jokio pateisinimo“, – sako šalies viešųjų paslaugų ministras Chrisas Hipkinsas, prisipažinęs, kad skaityti ataskaitą jam „buvę labai sunku“.
„Visi valstybės globoje atsidūrę vaikai turėtų jaustis saugūs, tačiau visi tie liudijimai, deja, piešia visai kitokį paveikslą“, – apgailestauja ministras.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugiausia nukentėjusiųjų – amžiaus grupėje nuo penkerių iki 17 metų. Nepaisant to, tarp aukų ir devynių mėnesių kūdikiai, ir dvidešimtmečiai jaunuoliai. Nemažai jų buvo kankinami nuo penkerių iki dešimties metų.
Anot tyrėjų, kalbama ne tik apie fizinį smurtą, bet ir apie seksualinę prievartą: pavyzdžiui, psichiatrinių institucijų personalas vertė pacientus žaginti pacientes ir stebėjo procesą. Ataskaitos autoriai mini nederamą piktnaudžiavimą medicininėmis procedūromis, pavyzdžiui, elektrošoką genitalijoms ir kojoms, nepagrįstus kūno angų patikrinimus, psichologinį smurtą bei patyčias.
„Kartais elektros šoku būdavau pavaišinama ir du kartus per dieną. Įrašuose teigiama, kad laikinai apakau, tad tą naktį dar kartą gavau elektros šoką“, – liudija Anne, kuri būdama septyniolikos 1979 metais atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje.
Tamsusis istorijos skyrius
Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern apie Karališkosios tyrimų komisijos steigimą pranešė 2018 metais ir pareiškė, kad šaliai reikia sukaupti jėgas ir visgi atversti tą tamsųjį šalies istorijos skyrių. Vėliau tyrimas buvo išplėstas, kad apimtų ir bažnyčias bei kitas religinio pobūdžio institucijas.
Ataskaitoje pažymima, kad tikimybė, jog religinio pobūdžio globos įstaigose vaikai ir jauni žmonės patyrė vienokią ar kitokią prievartą, siekia nuo 21 iki 42 proc.
„Kad ir kaip tai vertintume, tai labai rimta ir ilgametė socialinė problema, kurią būtina kuo skubiau spręsti“, – teigia ataskaitos autoriai ir pridūrė turį įrodymų, kad tokie nusikaltimai vykdomi ir po šiai dienai.
Ataskaita parengta atlikus daugybę tiek privačių, tiek viešų interviu su nukentėjusiais, kurie detaliai papasakojo apie patirtą fizinę ir seksualinę prievartą.
Vienas maorių genties nukentėjusysis, vardu Peteris, tyrėjams prisipažino sąmoningai nuvažiavęs automobiliu nuo skardžio – manė, kad savižudybė padės pabėgti nuo košmaru tapusio gyvenimo.
„Paprasčiausiai nebenorėjau gyventi. Nuvažiavau nuo skardžio, susitrenkiau galvą. Vėlgi, jeigu kas nors būtų stabtelėjęs ir pasidomėjęs, kodėl taip pasielgiau, būtų ką nors supratę, bet tokių paprasčiausiai neatsirado“, – sako istoriją pasakoja Peteris.
Naujosios Zelandijos Aotearoa katalikų bažnyčios atstovai teigia, kad Bažnyčia susipažins su ataskaita, o tada ieškos būdų, kaip geriausiai reaguoti į skundus ir užkirsti kelią nederamam elgesiui.
Tyrimo išvadų ataskaita paremta tiek privačiais, tiek viešais nukentėjusiųjų liudijimais. Atsirado asmenų, nepabijojusių drąsiai ir detaliai papasakoti apie patirtus išbandymus, jų pasakojimus komentavo ekspertai, teisininkai ir valstybės pareigūnai.
Į valstybės globą būdama dešimties patekusi Keith Wiffin „New Zealand Herald“ sako, kad tyrimo ataskaitoje skelbiami skaičiai šokiravo ir ją: „Tai protu nesuvokiamas skaičius, juo labiau, kad tuo laikotarpiu šalyje gyventojų skaičius vos viršijo tris milijonus“.
„Esu šokiruota problemos masto, manau, kad bus šokiruota visa šalis“, – teigia K. Wiffin.
Tyrimo ataskaitos autoriai pripažįsta, kad labiausiai kentėjo čiabuvių maorių genties vaikai, net 81 proc. visų nukentėjusių mažamečių – maoriai. Šios genties vaikai iš viso sudaro 69 proc. visų valstybės globoje esančių. Išvadose taip pat akcentuojama, kad, praktikuodamos fizinę ir seksualinę prievartą, kai kurios religinės institucijos siekė „išvalyti“ pas juos patekusių maorių kultūrinę tapatybę.
Praeitais metais Naujojoje Zelandijoje protestavo tūkstančiai maorių genties žmonių, ragindami skubiai atsisakyti praktikos, kai iš šeimų atimami ir valstybės globai perduodami vaikai. Šios praktikos kritikai teigia, kad procesas išskirtinai nukreiptas prieš maorių žmones ir yra ne kas kita, o kolonizacijos laikų palikimas.
Kaimyninė Australija 2017 metais po penkerius metus trukusio vaikų seksualinio išnaudojimo tyrimo (jo metu į dienos šviesą iškilo keli tūkstančiai seksualinio išnaudojimo atvejų religinėse ir valstybinėse institucijose) išplatino viešą atsiprašymą.