Naujame dokumente, kurį pasirašė JAV jūrų pėstininkų, karinio laivyno ir pakrančių apsaugos vadai, perspėjama, kad „taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka ir vėl atsidūrė pavojuje“, o saugumo aplinka nuo 2015 metų drastiškai pakito.
Dokumente tvirtinama, kad dabar Kinija ir Rusija yra „ryžtingos Jungtinių Valstijų priešininkės“, o konkrečiai Kinija kelia didžiausią spaudimą darančią ilgalaikę strateginę grėsmę.
„Kinija yra vienintelis priešas, turintis ilgalaikio tiek ekonominio, tiek karinio potencialo kelti ilgalaikių iššūkių Jungtinėms Valstijoms“, – teigiama ataskaitoje.
„Kinija siekia sutrikdyti tarptautinę jūrininkystės tvarką, blokuoti prieigą prie tradicinių logistikos centrų, riboti vandenų laisvę, perimti svarbiausių patikros postų kontrolę, atgrasyti mus nuo dalyvavimo sprendžiant regioninius nesutarimus ir pasirūpinti, kad Jungtinės Valstijos nebūtų norimos partnerės visame pasaulyje“, – pabrėžiama dokumente.
Kinija šiuo metu aktyviai modernizuoja ir didina savo karinį potencialą. Šalies karinis laivynas – didžiausias pasaulyje, jo dydis per pastaruosius du dešimtmečius išaugo net tris kartus. Pekinas ėmėsi agresyvaus ekspansionizmo Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, kur reguliariai vyksta karinės pratybos. Skelbiama ir apie incidentus Taivano sąsiauryje, kone kasdien įsibraunama į Taipėjaus oro gynybos identifikacinę zoną. Reaguodamos į susiklosčiusią situaciją, Jungtinės Valstijos padidino savo laivyno aktyvumą regione ir Kinijai pritaikė sankcijų.
„Mūsų visame pasaulyje dislokuotos laivyno pajėgos kone kiekvieną dieną turi kontaktą su Kinijos ir Rusijos karo laivais“, – teigiama dokumente ir pabrėžiama, kad „jų agresyvumas auga“, o Kinija įvardijama kaip „didžiausią spaudimą darantis, ilgalaikis strateginis pavojus“.
Naujausias incidentas, susijęs su JAV ir Kinijos laivynų pajėgomis, įvyko rugpjūčio pabaigoje, kai Pekinas pareiškė išgynęs amerikiečių karo laivą iš ginčytino Paraselio archipelago.
Pekinas tvirtina, kad Kinijai priklauso kone visos Pietų Kinijos jūros salos, nors šiuos teiginius ginčija kitos regiono šalys, pavyzdžiui, Vietnamas, Malaizija, Filipinai ir Brunėjus. Nenorėdama nusileisti Kinijai, Amerika pastaruoju metu į regioną siunčia daugiau laivų, kurie vykdo, kaip teigiama, „laisvos navigacijos“ operacijas.
Pentagono dokumente prognozuojama, kad konflikto atveju tiek Kinija, tiek Rusija greičiausiai bandytų perimti teritorijų prieš Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams veiksmingai sureagavus.
Siekdamas išlaikyti strateginį pranašumą prieš Kinijos laivyną, Vašingtonas ketina modernizuoti savo laivyno pajėgas, aprūpindamas jas mažesniais, mobilesniais ir netgi nuotoliniu būdu valdomais laivais.
Jungtinių Valstijų laivai taip pat „priima gerai apskaičiuotas taktines rizikas ir kasdieninėms operacijoms ima taikyti ryžtingesnį pobūdį“, akcentuojama išplatintame pranešime.
Dokumente Rusija ir Kinija taip pat kaltinamos taikančios galios instrumentus, kuo siekiama sumenkinti ir sutrikdyti tarptautinę sistemą, pritaikyti ją saviems interesams (iš esmės vykdant kenkėjišką veiklą ir vengiant karinio atsako).