Per šią savaitę įvykusį pokalbį M. Pompeo Turkijos užsienio reikalų ministrui Mevlutui Cavusoglu „pabrėžė, kad sankcijų tikslas yra užkirsti kelią Rusijai gauti dideles pajamas, prieigą ir įtaką“, ketvirtadienį sakė Valstybės departamento atstovas Cale'as Brownas.
Sankcijomis „nesiekiama pakenkti Turkijos ar kurios nors kitos JAV sąjungininkės ar partnerės kariniams pajėgumams ar koviniam pasirengimui“, nurodė jis.
M. Pompeo taip pat „paragino Turkiją spręsti S-400 klausimą būdu, atitinkančiu dešimtmečius trunkantį mūsų bendradarbiavimą gynybos srityje, ir grįžti prie savo, kaip NATO narės, įsipareigojimų pirkti su NATO sistemomis suderinamą ginkluotę“, sakė C. Brownas.
Pirmadienį Vašingtonas įgyvendino daugelį mėnesių skelbtą grasinimą nubausti Turkiją už rusiškų raketinės gynybos sistemų S-400 įsigijimą, priimdama retą sprendimą imtis sankcijų prieš NATO sąjungininkę
Sankcijų taikiniu tapo Turkijos karinių pirkimų agentūra. Vašingtonas uždraudė išduoti bet kokias eksporto iš JAV licencijas bei paskolas šiai agentūrai ir nurodė, kad jos vadovui Ismailui Demirui nebus leidžiama atvykti į šalį ar turėti čia turto.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pasmerkė šį JAV žingsnį.
„Kas tai per aljansas?“ – klausė jis, sakydamas kalbą Ankaroje, kurią tiesiogiai transliavo televizija.
„Šis sprendimas yra atvira ataka prieš mūsų suverenitetą“, – sakė R. T. Erdoganas.
Jungtines Valstijas smarkiai supykdė Ankaros sprendimas įsigyti rusiškų raketinės gynybos sistemų S-400. Vašingtonas sako, kad S-400 gali sukelti grėsmę radarais sunkiai susekamiems lėktuvams ir kad šios raketos nesuderinamos su NATO sistemomis.
Šiuo metu Turkija yra įsigijusi iš Rusijos keturis šio tipo priešlėktuvinės gynybos kompleksus; jų vertė siekia 2,5 mlrd. JAV dolerių (22,7 mlrd. eurų).
Reaguodamos į šį Turkijos žingsnį, Jungtinės Valstijos jau anksčiau pašalino Ankarą iš modernių naikintuvų F-35 programos.