B. Ahernas, dešimtajame dešimtmetyje intensyviai bendradarbiavęs su tuometiniu Didžiosios Britanijos premjeru Tony Blairu, kai buvo siekiama sudaryti Didžiojo penktadienio (Belfasto) susitarimą, interviu „Politico“ pasakojo, kad pagrindinius Belfasto derybų maratono principus būtų galima pritaikyti ir dabar.
Jo manymu, „Brexit“ susitarimas yra įmanomas, jei Europos Sąjunga suteiks Didžiajai Britanijai tai, ko ji siekia žvejybos teisių srityje, o Didžioji Britanija mainais prisiims įsipareigojimus atitikti ES standartus, siekiant išvengti dempingo ir žalos blokui.
„Kai bet kuriose derybose nutinka taip, kad lieka keletas pagrindinių klausimų, būtų nerealu manyti, jog kažkur pusė nusileis dėl visų trijų ar keturių likusių esminių punktų“, – aiškina B. Ahernas, tiesmukai kalbantis dublinietis, nuo 1997 iki 2008 metų buvęs Airijos lyderiu.
Jis buvo atsakingas už derybas dėl nacionalinio užmokesčio susitarimo tarp didžiųjų Airijos darbdavių ir profesinių sąjungų, vėliau daug laiko praleido Belfaste, besidarbuodamas drauge su T. Blairu ir siekdamas įkalbėti unionistus ir nacionalistus priimti kompromisą, kuris dažnai atrodė tarsi vidurkio iš, regis, visiškai nesuderinamų dalykų išvedimas.
B. Aherno vertinimu, dabar Londonas ir Briuselis derybose pasiekė panašią finišo tiesiąją, „jei tik Borisas daugiau nebedalyvaus darbo vakarienėse ir visko vėl nesugadins“. Jis aiškina, kad B. Johnsono „siautėjimas“ neigiamai veikia Briuselį, tačiau siekdami atsiriekti didesnę žuvininkystės pyrago dalį britai yra teisūs.
„Jų prašoma veikti pagal sistemą, priimtą dar 1973 m. Danija, Nyderlandai ir Prancūzija Didžiosios Britanijos vandenyse sugauna apie 550 000 tonų žuvies, o Jungtinė Karalystė ES vandenyse sužvejoja tik 94 000 tonų žuvies. Man atrodo, kad šiek tiek atiduodami ir pasiimdami britai pasieks pusiausvyrą žuvininkystės srityje, atsveriančią vienodas ES konkurencijos sąlygas“, – kalbėjo B. Ahernas.
Tačiau jis pabrėžia, kad Didžiosios Britanijos „suvereniteto“ siekis dar nereiškia, kad į vieningą ES rinką gali keliauti jos „milijardų vertės“ eksportas už tai tinkamai nesumokėjus.
„Jeigu mes būtume golfo klubo nariai, mokėtume metinį narystės mokestį, žaistume kiekvieną sekmadienio rytą ir pamatytume, kad asmeniui, kuris nemoka jokio mokesčio ir nėra klubo narys, suteikiamos geresnės sąlygos, sutikite, kiekvienam mąstančiam žmogui tai būtų nepriimtina. O Didžioji Britanija būtent ir stengiasi taip prasmukti“, – dėstė B. Ahernas.