„Tuo metu, kai visoje Europoje įvestas kontaktų ribojimas, esama „galų kaimo“, kuris sėkmingai eina pasirinktu keliu, saugodamas didelės rizikos asmenis“, – praėjusią savaitę šalies medijoms džiaugėsi B. Palmeris.

Žaliųjų partijai priklausantis, tačiau į jos ideologinius rėmus niekaip netelpantis politikas dar balandį „Tiubingeno kreipimesi“ ragino miesto parduotuves skirti specialų laiką – nuo 9 iki 11 val. ryto – apsipirkti vyresniems nei 65 metų žmonėms. Tada regiono senjorų taryba protestavo, vadindama tai senų žmonių diskriminacija.

Panašiai iš pradžių buvo interpretuotas ir pasiūlymas senjorams, užuot važiavus autobusais, mieste naudotis taksi paslaugomis – už visuomeninio transporto kainą, – prisimena B. Palmeris, 90 000 gyventojų turinčiam miestui vadovaujantis jau 13 metų.

Tokią reakciją politikas, pagal specialybę matematikas, laiko grynai emocine. Peržiūrėjęs statistinius duomenis iš Ispanijos ir Italijos, jis jau pavasarį suvokė, kad „pats virusas yra amžiaus prasme ekstremaliai diskriminuojantis“: „rizika nuo koronaviruso mirti vyresniam nei 80 metų žmogui yra 500 kartų didesnė nei 40-mečiui ar jaunesniam“, – sakė jis žurnalui „Cicero“, pabrėždamas, kad į šią statistiką jau įtraukti ir rizikos grupei priklausantys jaunesni nei 40-metų asmenys, – Vokietijoje ligi šiol nuo COVID–19 mirė tik 30 šiai grupei priklausančių žmonių.

Diferencijavimą supainiojo su diskriminavimu

B. Palmerio manymu, baimė būti apkaltintam diskriminavimu ir buvo viena iš priežasčių, kodėl Vokietijoje dėta tiek mažai pastangų rizikos grupėms apsaugoti, – tiesiog diferencijavimas buvo supainiotas su diskriminavimu.

„Diskriminavimas yra tuomet, kai su vienodais elgiamės nevienodai. Tačiau vienodai traktuoti nelygiaverčius dalykus yra klaidinga“, – sakė B. Palmeris.

Taip kad koronaviruso atveju visuomenė, imdamasi specialių priemonių seniems žmonėms apsaugoti, elgiasi teisingai, – įsitikinęs 48-erių politikas.

Neilgai trukus žemės senjorų taryba vis dėlto parėmė mero idėją ir pasirašė „Tiubingeno kreipimąsi“. Iš vyresnių žmonių savivaldybė iki šiol sulaukia palankių atsiliepimų. Pagaliau Tiubingeno strategijos sėkmę įrodo ir tai, kad mieste nėra nė vieno vyresnio nei 75-eri metai, užsikrėtusio koronavirusu, – praėjusią savaitę didžiavosi meras ir pristatė Vokietijai savo sėkmės receptą.

Borisas Palmeris

Svarbiausios „Tiubingeno kelio“ priemonės

● Senjorams rezervuotos apsipirkimo valandos prekybos centruose (nuo 9 iki 11). Tiesa, B. Palmeris apgailestauja, kad „esama vyresnio amžiaus žmonių, manančių, jog jiems pavojus negresia, ir esama jaunesnių, kurie teikiamą tvarką ignoruoja. Tačiau gyventojų dauguma šio pasiūlymo laikosi.“

● Taksi ir maršrutiniai taksi senjorams: paskambinti reikia prieš pusvalandį, kelionės kaina – kaip su autobusu, turintiems mėnesinį bilietą – nemokama, kainos skirtumą padengia miestas iš savo biudžeto. Ši priemonė, mero teigimu, labai sumažino užsikrėtimų koronavirusu tarp vyresnio amžiaus žmonių.

● Reguliarus nemokamas slaugos įstaigų personalo, gyventojų ir lankytojų testavimas.

● Nemokamos FFP2 kaukės slaugos namams ir senjorams, senjorai gali jas nemokamai įsigyti droguose ir net Tiubingeno stale – labdaros organizacijos Vokietijos stalas filiale. „Neturtingi žmonės neturi už ką kaukių nusipirkti“, – pastebėjo B. Palmeris dienraščiui „Bild“. Kaukės taip pat apmokamos iš miesto kasos.

Visos šias priemonės Tiubingenui atsieis daugiau nei pusę milijono eurų. „Mano supratimu, tai – gerai investuoti pinigai, nes mums pavyksta apsaugoti miesto universitetines klinikas nuo perkrovimo ir išgelbėti žmonių gyvybes slaugos namuose“, – teigė meras Berlyno dienraščiui „Tagesspiegel“.

Nediferencijuota strategija stumia žmones į skurdą

Ar pastangos apsaugoti senjorus nėra mero bandymas išpirkti kaltę, kurią jis užsitraukė pavasarį televizijos kanalui „Sat.1“ duotu interviu? – teiravosi žurnalas „Cicero“. Mat, ragindamas švelninti vyriausybės priimtus karantino suvaržymus, B. Palmeris tada argumentavo: „Pasakysiu jums brutaliai: Vokietijoje mes, galimas daiktas, gelbėjame žmones, kurie po pusmečio šiaip ar taip būtų mirę“.

„Jei pažvelgsite į mirčių nuo koronaviruso statistiką, tai dauguma mirusiųjų yra vyresni nei 80 metų – o juk žinome, kad daugiau nei 80 metų sulaukus, dauguma kažkada mirs“, – tęsė žodžių į vatą vynioti nemėgstantis politikas. Po tokio tiesmuko pasakymo kai kurie žalieji netgi reikalavo pašalinti „kietaširdį“ iš partijos, o socialiniuose tinkluose meras sulaukė grasinimų mirtimi.

Dabar B. Palmeris teisinosi, esą, jo pozicija iš esmės nepasikeitė ir pabrėžė jau pavasarį ėmęsis priemonių labiausiai pažeidžiamai gyventojų grupei apsaugoti. Tiesiog jis negali pritarti politikų vykdomai nediferencijuoto karantino strategijai, kuria „didelė dalis pasaulio įstumiama į baisų skurdą ir kovą už būvį“.

Tiubingeno mero įsitikinimu, vietoj griežto karantino ir dabar kur kas teisingiau būtų imtis „efektyvesnių ir tikslingesnių priemonių“: „kontaktų sekimo, pasitelkus aukštąsias technologijas, ir tikslinio rizikos grupių saugojimo“.

Tai jis ir daręs nuo pat pradžių, – aiškino veiklus, prieš srovę plaukti įpratęs politikas, čia pat pasvajodamas: „Jei mums pavyktų efektyviai apsaugoti nuo viruso senus žmones, galėtume koronaviruso pavojingumą prilyginti normaliam gripui“.

Borisas Palmeris

Netikėtos duobės sėkmės kelyje

Praėjusią savaitę B. Palmeris įvairiais žiniasklaidos kanalais garsino „Tiubingeno kelią“, – kaip alternatyvą gresiančiam visuotiniam karantino suvaržymui, tam „kūjo metodui visiems ir viskam“, anot Vokietijos ekonomikos instituto direktoriaus, profesoriaus Michaelio Hüterio.

Paskutinių trijų savaičių statistika iš Tiubingeno išties buvo palyginti gera: apie 100 užsikrėtimo atvejų 100 000 gyventojų, nuo koronaviruso apsaugoti slaugos namai, mažas klinikose gydomų COVID–19 pacientų skaičius.

„Žinoma, buvo laikomasi ir šalies nustatytų taisyklių“, – pripažino B. Palmeris, nepraleisdamas progos kai kurias jų išpeikti.

„Nelogiška, kad buvo uždaryti dailės parodų rūmai, kur 1300 kvadratų plote vienu metu sukiojasi gal 10 lankytojų“, – kaip pavyzdį nurodė jis.

Deja, miestą, norėjusį būti pavyzdžiu kitiems, po šlovingos savaitės aplankė nesėkmė: vienu kartu net trijose slaugos įstaigose nustatyta užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Tokia žinia, suprantama, sujaukė pasakojimą apie Tiubingeno „sėkmės receptą“.

„Matyt, mūsų tikrinimų tinklelis nebuvo pakankamai tankus“, – svarstė B. Palmeris ir guodėsi bent tuo, kad, dažno tikrinimo dėka, slaugos įstaigų darbuotojų bei gyventojų infekcijos atvejai buvo nustatyti labai anksti, dar prieš pasireiškiant simptomams, ir laiku imtasi izoliacijos priemonių.

Borisas Palmeris

Kalti nepatikimi greitieji testai?

Galimas daiktas, kad dėl užsikrėtimų slaugos namuose kalti nepakankamai patikimi testai. Kaip žurnalui „Cicero“ nurodė epidemiologijos profesorius Ulrichas Mansmannas, greitųjų testų patikimumas tėra 60, o ne 90 proc., kaip kad skelbiasi testų gamintojas. O tai reiškia, kad iš trijų užsikrėtusių, norinčių apsilankyti slaugos namuose, vienas prasprūsta. Tai, pasak epidemiologo, yra silpnoji Tiubingeno koncepcijos vieta.

Tačiau ir naujieji infekcijos atvejai Tiubingeno strategijos sėkmės neperbraukia. O prie jos, pasak mero, prisidėjo daugelis veiksnių: labai angažuoti gydytojai, laboratorija, per 12 valandų pateikianti PCR testo rezultatus, gyventojai, palaikantys kovos su pandemija koncepciją.

„Žinoma, labai galimas daiktas, kad mus tiesiog lydėjo laimė“, – svarstė B. Palmeris.

Nepaminėti liko solidūs miesto finansai, be kurių tokia brangi vyresnio amžiaus žmonių saugojimo strategija paprasčiausiai nebūtų buvusi įmanoma. O juk griežti pandeminiai suvaržymai neišvengiamai prastins tiek savivaldybių, tiek ir valstybių finansinę padėtį.

Vokietijos finansų ministro Olafo Scholzo duomenimis, valstybei griežto režimo karantinas per mėnesį kainuoja apie 11,2 mlrd. eurų. Naivu būtų manyti, kad tokie praradimai galiausiai neatsilieptų ir sveikatos apsaugos sistemai.

Valstybė negali visų apsaugoti nuo mirties

Vokietijos vyriausybei praėjusią savaitę ruošiantis įvesti šalyje itin griežtą karantiną, savo abejones dėl to, ar priemonės pandemijai suvaldyti išties yra gerai pasvertos ir proporcingos, išsakė ir Bundestago pirmininkas, buvęs federalinis finansų ministras Wolfgangas Schäuble.

78-erių krikščionių demokratų politikas dienraštyje „Die Welt“ ragino „būti racionaliems ir išlaikyti proporcingumą“, kartodamas jau pavasarį išsakytą savo nuostatą: „Žinau, tie žodžiai nepaguos nė vieno žmogaus, pandemijoje netekusio savo giminaičio ar draugo. Tačiau valstybė negali kiekvieno žmogaus apsaugoti nuo mirties. Ką ji gali – tai visiems suteikti kiek galint gerą medicininį aprūpinimą. Jei mums tai nepavyktų, susvyruotų pasitikėjimas mūsų demokratine valstybe.“

„Tačiau tam tikras neapibrėžtumas ir klausimas, ar sprendimas yra proporcingas, išlieka, – sakė prityręs politikas. – Tai yra ir liks dilema.“

B. Palmerio vertinimas kur kas kategoriškesnis. Jo manymu, Vokietija, o ir kitos Europos valstybės, vis griežčiau ribodamos gyventojų kontaktus, pasirinko neteisingą koronaviruso politikos strategiją.

„Moderniai sekdami kontaktus, kaip kad Taivane ar Pietų Korėjoje, bei saugodami rizikos grupes, kaip kad Tiubingene, būtume galėję apsieiti be visų tų karantinų“, – sakė Tiubingeno meras.

„Deja, Europa apsisprendė viską statyti ant kontaktų ribojimo kortos. Štai kodėl dabar nebeturime jokio kito pasirinkimo, kaip tik visiškas karantinas“, – pridūrė jis.

Nauja prieškalėdinė iniciatyva

Kalbant apie Tiubingeno sėkmę, būtina paminėti testavimo strategijos iniciatorę, greitosios medicininės pagalbos gydytoją dr. Lisą Federlę. Universitetinio miesto gyventojai ją puikiai pažįsta, nes jau pavasarį ji suskato greitaisiais testais tikrinti iš slidinėjimo grįžtančius atostogautojus, taip užkirsdama kelią viruso plitimui mieste.

Jos idėja buvo ir dar pavasarį pradėti intensyviai testuoti slaugos namuose, nes antraip jų gyventojai būtų atsidūrę izoliacijoje. O vienatvė seniems labai kenkia, – portalui „t-online“ aiškino L. Federle.

Štai ir dabar, artėjant Kalėdoms, gydytoja ėmėsi naujos iniciatyvos: gyventojams, norintiems per šventes aplankyti vyresnio amžiaus artimuosius, ji suteikė galimybę nemokamai pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę koronavirusu. „Tiubingeno centre mobili mūsų komanda penkias dienas per savaitę greitaisiais testais tikrina gyventojus,“ – sakė gydytoja.

Beje, dėl testų patikimumo ji nėra tokios skeptiškos nuomonės, kaip kad „Cicero“ pokalbyje su Tiubingeno meru cituotas profesorius U. Mansmannas. Gydytoja linkusi pasitikėti testų gamintojų informacija.

L. Federle, kaip ir jos iniciatyvą visomis išgalėmis palaikantis meras B. Palmeris, įsitikinusi: „Mes negalim nuolat gyventi tokio griežto karantino sąlygomis. Ilgainiui to nepakelsim“. Ateičiai reikalinga protinga koncepcija infekcijos rizikai sumažinti, ir „greitieji testai yra svarbus jos elementas“.

Lisa Federle