Derybų komandoms pasiekus susitarimą, abi šalys pradės oficialaus susitarimo patvirtinimo lenktynes, kol baigsis „Brexit“ pereinamasis laikotarpis – o jis baigsis gruodžio 31 d. 23 val. Londono laiku.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas įstatymų leidėjams pažadėjo balsavimą ir neatmetė galimybės, kad jis įvyks Kalėdų dieną. Briuselyje šis procesas yra sudėtingesnis, jame dalyvauja 27 bloko nacionalinės vyriausybės ir Europos Parlamentas.

Egzistuoja šiokia tokia tikimybė, kad procesas gali būti atidėtas paskutinę minutę įsikišus kuriam nors ES lyderiui, tarkime, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, arba opozicijai Europos ar Didžiosios Britanijos parlamentuose. Jei susitarimas nebus patvirtintas laiku, jis gali būti taikomas laikinai, kol bus sulaukta parlamento patvirtinimo – arba Didžioji Britanija gali atsidurti už ES ribų be prekybos susitarimo.

Europos Komisija
Foto: AP / Scanpix

Štai kokiais žingsniais būtų ratifikuojamas bet koks susitarimas:

Europoje:
• Dėl politinės susitarimo svarbos jį greičiausiai peržiūrės visi 27 ES lyderiai. Tikimasi, kad jie surengs susitikimą, galbūt – vaizdo konferenciją, kai tik bus paskelbtas susitarimas.
• ES teisininkai turės nuspręsti, ar kurias nors susitarimo dalis turės patvirtinti bloko nacionaliniai ir regioniniai parlamentai – taip nutiktų, jei jo dalys paliestų valstybių narių nacionalinį suverenitetą. Vis dėlto pareigūnai pabrėžia nemanantys, kad tai atitolintų susitarimo įgyvendinimą.
• Europos Parlamentas turi veto teisę. Jo komitetai nuodugniai patikrins tekstą prieš tai, kai už jį balsuos visa 705 vietų asamblėja. Priklausomai nuo to, kada bus pasiektas susitarimas, tai gali įvykti per neeilinį posėdį gruodžio 28 d. savaitę.
• Gavusi ES parlamento sutikimą, valstybėms narėms atstovaujanti bloko Taryba suteiks galutinį patvirtinimą. Šiame etape tai būtų tik formalumas, o susitarimas būtų pasirašytas be tolesnių diskusijų.

Jungtinėje Karalystėje:
• Parlamentas turės suteikti savo patvirtinimą. Įstatymo projektas turi būti paviešintas per 48 valandas, taigi, jei B. Johnsonas paskelbs susitarimą gruodžio 17 d., parlamentarai galėtų jį aptarti kitos savaitės pradžioje. Projektas gali tapti įstatymu per vieną dieną, tačiau visos šalys turėtų susitarti jo nekeisti, todėl vyriausybei gali tekti numatyti kelių dienų diskusijas.
• Jacobas Reesas-Moggas – ministras, atsakingas už parlamento darbotvarkę. Jis atsisakė atmesti gruodžio 25 d. balsavimą, kuris būtų toks pirmasis nuo 1656 m. Jei B. Johnsonas šią savaitę nepasieks susitarimo, įstatymų leidėjai turės laukti, kol bus pakviesti iš atostogų balsuoti gruodžio 28 d.
• Nepaisant to, įprastos procedūros, pagal kurias 650 parlamentarų dalyvautų balsavime tiesiogiai, nebus taikomos dėl koronaviruso pandemijos. Vyriausybės ir opozicijos „botagai“ – partijos pareigūnai, atsakingi už sužiūrėjimą, kad jų įstatymų leidėjai balsuotų teisingai, – balsuos parlamentarų vardu per įgaliotinių sistemą.
• Jei B. Johnsono susitarimas „Brexit“ puristams atrodys kaip nusipiginimas, kai kurie parlamentarai gali pareikalauti balsuoti prieš. Vis dėlto opozicinės leiboristų partijos lyderiui Keirui Starmeriui žadant paremti bet kokį susitarimą, tikėtina, kad susitarimas bus patvirtintas nedelsiant.

JK verslai prašo daugiau laiko

Britų verslo grupės maldauja vyriausybės duoti joms daugiau laiko pasiruošti šalies pasitraukimui iš Europos Sąjungos (ES), po to, kai abiejų pusių lyderiai sutarė tęsti derybas.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį suteikė derybininkams dar vieną šansą pasiekti susitarimą dėl prekybos sąlygų, prieš pasibaigiant pereinamajam „Brexit“ laikotarpiui gruodžio 31 dieną.

"Brexit"

Lobistų grupės atsikvėpė iš palengvėjimo, atsivėrus perspektyvai, jog šalys dar gali išvengti skyrybų be susitarimo scenarijaus, kuris būtų neatsiejamas nuo didelių tarifų ir kvotų įvedimo. Aibė pokyčių, kurių bet kokių atveju sukels „Brexit“, - nuo licencijavimo standartų iki biurokratinių reikalavimų, - reiškia, kad JK bendrovių ateityje vis dar laukia daug darbų, norint prisitaikyti prie naujų santykių su savo didžiausia šalies prekybos partnere.

„Vyriausybė privalo veikti dar ryžtingiau, kad išvengtų gresiančio staigaus perėjimo nuo sausio pirmosios, – savo pareiškime teigia Tony‘is Dankeris, Britų pramonės konfederacijos generalinis direktorius. Į priemonių sąrašą turi būti įtraukti lengvatiniai laikotarpiai, kurie leistų įmonėms prisitaikyti prie bet kokio scenarijaus – su susitarimu ar be jo.“

Jungtinės Karalystės ir ES derybininkai mėgins susitarti per artimiausias kelias dienas, o jeigu derybose būtų pasiekta pažanga, galima tikėtis susitarimo jau savaitės viduryje, teigė abiejų pusių atstovai. Vis dėlto būtino pasirengimo mastas paskatino verslo lobistus prašyti vyriausybės jų neskubinti.

Nors Jungtinė Karalystė prieš daugiau nei ketverius metus balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, prekybos derybos vyksta iki paskutinės minutės, nes politikai nesutaria keliais itin svarbiais klausimais, tokiais kaip žvejyba.

Tuo tarpu bendrovės turi stengtis prisitaikyti prie veiklos režimo, įsigaliosiančio po gruodžio 31 dienos, nežinodamos esminių veiksmų taisyklių.

„Manyčiau, kad viskas, kas gali būti pasakyta, jau pasakyta, - nebuvo lengva ir nebus, - sakė Markas Price‘as, buvęs prekybos ministras ir buvęs „John Lewis Parternship“ pirmininko pavaduotojas. – Čia dabar dominuoja politika. Verslui yra labai sunku.“

Borisas Johnsonas
Foto: AP / Scanpix

M. Price‘o susirūpinimą atkartojo Ruby McGregor-Smith, Britų prekybos rūmų prezidentė. Pareigūnai dar nenusprendė, kaip įmonės turėtų elgtis užgriuvus būsimam biurokratiniam košmarui, pavyzdžiui, iškilus būtinybei laikytis kilmės taisyklių, arba kaip vystyti verslą esant skirtingiems produktų standartams.

„Labai sunku pasiruošti, nes yra visa eilė sričių, apie kurias neturime nė menkiausios informacijos, - per „Sky TV“ programą “Sophy Ridge“ sekmadienį kalbėjo R. McGregor-Smith. – Aš raginčiau vyriausybę susitelkti ties visam verslui reikalingą paramą šiuo išstojimo laikotarpiu ir suteikti mums daugiau laiko pasirengti traukiantis iš Europos Sąjungos.“

Tiekimo trikdžiai

Pandemija tokį pasiruošimą dar labiau apsunkina, pridūrė R. McFGregor-Smith.

Atsargų kaupimas reaguojant į COVID-19 jau sukelia vilkinimų uostuose tiek vienoje, tiek kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje. Paklaustas apie galimus transporto spūstis po sausio 1-osios, Prancūzijos transporto ministras Jeanas-Baptieste Djebarri atsakė: „Deja, jau dabar susidaro eilės, nes mes manome ir žinome, kad britai kaupia atsargas.“

Kaip pirmadienį interviu šalies „CNews“ kanalui sakė J.-B. Djebarri, „aš tikiuosi, kad pavyks susitarti, o tai būtina tam, kad nesutriktų JK tiekimo grandinė.“

Švedijos mažmenininkė IKEA sekmadienį paskelbtame pranešime atsiprašė klientų, susiduriančių su sunkumais dėl krovinių pervežimų trikdžių.

„Mūsų tiekimo grandinė – įskaitant uostus ir prekių terminalus, kur priimami mūsų gaminiai, - yra skaudžiai paveikta COVID-19 padarinių, dėl to nukentėjo ir mūsų produkcijos prieinamumas, - pareiškime teigia bendrovės atstovas spaudai. – Laikai tebėra nepaprastai sunkūs, ir mes nuoširdžiai atsiprašome dėl klientams kilusių nepatogumų.“

Vilkikų eilė Kente
Foto: PA / Scanpix

Jeigu derybos žlugs, abi pusės grįš prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytų prekybos taisyklių, o tai reikštų naujus tarifus ir muitų kontrolę. Dėl pakilusių kainų sumažės ir produkcijos tiekimo apimtys bei gamyba, teigia Grahamas Biggsas, Vokietijos prabangių automobilių gamintojos BMW AG atstovas spaudai.

Mažmenininkai, laukdami sausio 1-osios, kaupia įvairiausių produktų atsargas – nuo tualetinio popieriaus iki konservuotų produktų. Vis dėlto parduotuvės neturės kito pasirinkimo, kaip perkelti vartotojams papildomas išlaidas, susijusias su naujaisiais tarifais, o tai reiškia, kad „būtent visuomenė mokės šios nesėkmės kainą“, sakė Hellen Dickinson, Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo (angl. British Retail Consortium, BRC) generalinė direktorė.

„Aš nesu visiškai tikras, ką iš tiesų reiškia šis pratęsimas – bet tai geras dalykas, nes dar per anksti pasiduoti, - sakė Richardas Walkeris, JK prekybos centrų tinklo „Iceland Foods“ vykdomasis direktorius. – Jiems tik reikia atidėti į šalį ideologiją ir pasistengti pasiekti pragmatišką susitarimą.“