Baimė, chaosas ir nežinia vos prieš keletą savaičių tvyrojo Stepanakerto gatvėse. Nuo karo bėgantys armėnai degino savo namus, o užplūdę pabėgėliai negalėjo įsivaizduoti, kas jų laukia artimiausiu nmetu. Azerų pajėgos nenumaldomi artėjo prie vieno pagrindinių Kalnų Karabacho miestų, o kalnų apsupta gyvenvietė galėjo bet kada tapti artilerijos ugnies taikiniu.
Tačiau tada pasaulį apskriejo kiek netikėta žinia – kariaujančios pusės pasiekė paliaubas.
Kraujo praliejimui sustabdyti Nikolas Pašinianas ryžosi priimti susitarimą, kuris atidavė dalį ginčytinų teritorijų Azerbaidžanui, o šis nedvejodamas suskubo karines pergales paversti realiu teritoriniu įtvirtinimu.
Baku gatvėse netruko pasigirsti kurtinantis pergalės triukšmas, o armėnų įniršis dėl nuolaidų priešui prasiveržė antivyriausybinių protestų banga.