Italijos sveikatos apsaugos ministerija šeštadienio vakare pranešė, jog per ankstesnes 24 valandas šalyje mirė 649 užsikrėtusieji ir buvo patvirtinti 19 903 nauji atvejai.
AFP skaičiavimais, Italija aplenkė Didžiąją Britaniją, kurioje COVID-19 iki šiol pareikalavo 64 026 žmonių gyvybių. Trečioje vietoje yra Prancūzija, kur mirė 57 567 užsikrėtusieji, o ketvirtoje – Ispanija, kurioje pandemijos aukų skaičius pasiekė 47 624.
Italija pirmoji iš Europos šalių šiemet susidūrė su užkrato banga. Vyriausybė visoje šalyje paskelbė karantiną, siekdama pažaboti naują mirtiną virusą.
Gegužės 6 dieną Jungtinė Karalystė aplenkė Italiją pagal pandemijos aukų skaičių ir vasarą padėtis Pietų Europos šalyje, regis, aprimo.
Tačiau, nepaisant pradėto masinio testavimo, rudens pradžioje užkrato plitimas Italijoje, kaip ir įvairiose kitose šalyse, vėl ėmė spartėti. Kartu ėmė didėti ir mirčių skaičius.
Italijos nacionalinė medikų asociacija penktadienį pranešė, jog nuo viruso iki šiol mirė 251 gydytojas.
Jeigu aukų skaičius augs taip pat sparčiai, kaip pastarosiomis savaitėmis, vadinamoji antroji banga gali tapti tokia pat mirtina, kaip pirmoji, per kurią iki liepos pabaigos mirė beveik 35 tūkst. užsikrėtusiųjų.
Mirtingumas 100 tūkst. gyventojų Italijoje, kuris gruodžio 10 dieną siekė 104 mirties atvejus, yra vienas didžiausių pasaulyje, tačiau dėl jo priežasčių nėra vieningos nuomonės.
Italijos gyventojai pagal amžiaus vidurkį yra senesni negu daugumos Europos šalių gyventojai ir oficialūs duomenys rodo, jog vidutinis pacientų amžius viršija 80 metų.
„Didelio mirčių skaičiaus priežastys tebėra paslaptis“, – praėjusią savaitę dienraščiui „La Stampa“ pareiškė Turino universiteto epidemiologijos ir medicininės statistikos profesorius Lorenzo Richiardi.
„Pagal vieną iš teorijų taip yra dėl to, jog turime daug senyvo amžiaus gyventojų, tačiau to nepakanka.“