Danija, didžiausia pasaulyje audinių kailių eksportuotoja, praėjusio mėnesio pradžioje pranešė nugaišinsianti iki 15 mln. audinių. Tokį sprendimą nulėmė aptikta mutavusi koronaviruso atmaina, galinti sukelti pavojų būsimos vakcinos efektyvumui.
Nepajėgdamos iš karto sudeginti tokio didelio kiekio nugaišintų gyvūnėlių, institucijos užkasė dešimtis tūkstančių jų negiliose (dviejų metrų gylio) duobėse karinių pratybų zonoje vakarinėje Jutlandijos pusiasalio dalyje. Palaikams prisipildžius dujų, dalis jų išniro į paviršių.
Danijos „Radio4“ ketvirtadienį pranešė, kad Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atliktas tyrimas nustatė, jog šiose vietovėse požeminiai vandenys galėjo būti užteršti. Agentūra paskatino kitas institucijas nedelsiant imtis veiksmų.
Agentūra teigė nesitikinti, kad platesnės apimties tyrimo, analizuojančio visą parą saugomų masinių kapaviečių poveikį aplinkai, išvados bus parengtos iki šių metų pabaigos.
Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerija taip pat pripažino negalinti užtikrintai pasakyti, kur ir kaip buvo sunaikinta 4 700 tonų – arba maždaug 1,5 mln. – nugaišintų audinių, ketvirtadienį pranešė valstybinis transliuotojas „Danmarks Radio“.
Ministerijos teigimu, Danijos maisto ir veterinarijos administracijai nurodyta atsiskaityti dėl 31 tūkst. tonų nugaišintų audinių palaikų sunaikinimo. Tai prilygsta apytikriai 11 mln. audinių.
Maždaug 10 400 tonų užkasta dviejose masinėse kapavietėse, esančiose vakarinėje Danijoje, Holstebro ir Karupe. Dar 14 tūkst. tonų perdirbta gamykloje, paprastai dirbančioje kailių pramonės užsakymu. Apie 2 300 tonų buvo sudeginta arba laukia sudeginimo. Vadinasi, lieka 4 700 neapskaitytų tonų (1,5 milijonų audinių).
„Tai, kad vyriausybė negali nurodyti, kur yra šios audinės ir kaip juos buvo sunaikintos, kelia problemų“, – sakė opozicinės Liberalų partijos atstovė Ulla Tornaes.
„Poveikis aplinkai neabejotinai bus skirtingas – jis priklauso nuo to, kiek tonų audinių yra palaidota tose vietovėse. Netoli kapaviečių gyvenantys žmonės turi teisę žinoti, kiek audinių ten užkasta“, – aiškino politikė.
Danijos vyriausybė lapkričio pabaigoje pranešė svarstanti galimybę iškasti dėl mutavusio koronaviruso grėsmė paskubomis sunaikintų ir užkastų milijonų audinių maitas bei jas sudeginti, toliau vystantis vyriausybę supurčiusiam žemės ūkio skandalui.
Kai kailinių žvėrelių fermose buvo aptikta audinių, užsikrėtusių mutavusiu pandeminiu koronavirusu, premjerė Mette Frederiksen lapkričio pradžioje nurodė, kad turės būti numarintos visos 15–17 mln. šalyje auginamų audinių.
Iki tol Danija buvo didžiausia pasaulyje audinių kailiukų eksportuotoja.
Kai naikinimo vajus jau buvo prasidėjęs, nurodymas numarinti visas audines buvo užginčytas teisme. Teismui nutarus, kad įsakas neturėjo teisinio pagrindo, vyriausybę apėmė politinė krizė, paskatinusi žemės ūkio ministrą atsistatydinti.
Vėliau paaiškėjo, kad numarintos audinės vakarinėje Holstebro savivaldybėje esančiame kariniame poligone buvo palaidotos per sekliai, todėl maitoms yrant jos dėl susikaupusių dujų pradėjo veržtis iš po žemės. Be to, kilo nuogąstavimų dėl didelės taršos azoto ir fosforo junginiais.
Naujasis Danijos žemės ūkio ministras Rasmusas Prehnas penktadienį sakė pritariantis sumanymui iškasti palaidotas audines ir jas sudeginti, bet pridūrė, kad tokiam žingsniui būtų reikalingas šalies aplinkos apsaugos agentūros pritarimas.
„Nuo pat pirmosios dienos, kai apie tai išgirdau, troškau, kad audinėmis būtų atsikratyta ir kad jos būtų sudegintos“, – transliuotojui TV2 sakė ministras.
Drastiškas sprendimas sunaikinti milijonus kailinių žvėrelių buvo priimtas nuogąstaujant, kad nauja viruso atmaina gali sumažinti būsimų vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumą.
Sveikatos apsaugos ministerija neseniai paskelbė išvadą, kad potenciali grėsmė žmonių vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumui, „labai tikėtina, buvo panaikinta“, nenustačius daugiau nė vieno užsikrėtimo mutavusiu virusu atvejų.