Paradą priima prezidentas Ilhamas Aliyevas.

Paradą stebi ir trečiadienį į Azerbaidžaną atvykęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Sostinės Laisvės aikštėje vykstančiame parade dalyvauja per 3 tūkst. karių ir apie 150 karinės technikos vienetų.

R. T. Erdoganas ketvirtadienį sakė, kad Azerbaidžano „kova“ su istorine priešininke Armėnija dar nesibaigė, Baku pasiekus tvirtą karinę pergalę Kalnų Karabache.

„Faktas, kad Azerbaidžanas išgelbėjo savo žemes nuo okupacijos nereiškia, kad kova baigta, – sakė jis per paradą Baku. – Kova, vykusi politinėje ir karinėje srityse, nuo šiol tęsis daugelyje kitų frontų.“

Turkija yra artima Azerbaidžano sąjungininkė, uoliai palaikiusi Baku konflikte dėl armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho, kuris paaštrėjo rugsėjo pabaigoje. Per šešias savaites trukusias nuožmias azerbaidžaniečių ir armėnų kautynes žuvo keli tūkstančiai žmonių.

Karo veiksmai buvo nutraukti lapkričio 9 dieną, kai tarpininkaujant Maskvai Armėnija ir Azerbaidžanas pasirašė taikos susitarimą.

Pagal susitarimą, sustabdžiusį Azerbaidžano puolimą, kurio metu buvo atkovotos kai kurios per 10-ojo dešimtmečio karą armėnų separatistų užvaldytos teritorijos dalys, Armėnija sutiko perduoti Azerbaidžanui tris aplink Kalnų Karabachą esančius rajonus.

Pagal susitarimą Kalnų Karabache taip pat buvo dislokuota apie 2 tūkst. rusų taikdarių.

Azerbaidžano pergalė yra svarbus geopolitinis pasiekimas ir R. T. Erdoganui, įvirtinusiam Turkijos, kaip įtakingos žaidėjos, vaidmenį Kaukazo regione.

Turkijos aljansas su tiurkiškai kalbančiu Azerbaidžanu, dažnai apibūdinamas kaip „viena tauta, dvi valstybės“, susiformavo 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai ir tapo dar glaudesnis vadovaujant R. T. Erdoganui.

Turkija padėjo Azerbaidžanui apmokyti ir apginkluoti savo kariuomenę, be to, ji suteikia galimybę Baku eksportuoti energijos išteklius į Europą aplenkiant Rusiją.

Azerbaidžanas taip pat padeda Turkijai palaikyti ryšius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis Centrinėje Azijoje ir Kinija.