Daugelį metų A. Merkel nesikišdama stebėjo teisinės valstybės principų pažeidimus Vengrijoje ir Lenkijoje. Dabar jie grasino sužlugdyti 1,8 trilijonų eurų biudžetą ir bendrai finansuojamą ekonomikos atkūrimo paketą, kuris turėjo tapti centrine Vokietijos pirmininkavimo ES dalimi. Negana to, nesutarimai su Jungtine Karalyste dėl prekybos ryšių po „Brexit“ nustelbia pasirengimą lemiamam ketvirtadienio ES viršūnių susitikimui ir padidina naujo ekonominio sukrėtimo riziką.
Derybas varžant koronaviruso apribojimams, A. Merkel sąjungininkai Europoje jau kalba apie atkūrimo fondo paspartinimą – tegu ir be dviejų rytinių valstybių dalyvavimo. Tačiau tai atvertų spragą ES širdyje, paskatintų susirūpinimą, kad ir daugiau valstybių narių gali pasekti Didžiosios Britanijos pėdomis, ir nutrauktų buvusių komunistinių valstybių reintegraciją – visos politinės A. Merkel karjeros leitmotyvą.
„Savo pirmininkavimą įsivaizdavome kitaip, – praėjusią savaitę Europos įstatymų leidėjams sakė A. Merkel. – Šį pirmininkavimą pažymėjo pandemija. Taip jau yra, ir situaciją tenka priimti tokią, kokia ji yra.“ Jos partijos atskalūnai teigia, kad kanclerė taip pat turėtų prisiimti dalį kaltės.
Betoniniuose Berlyno kanceliarijos rūmuose A. Merkel šokinėja tarp kritinių susitikimų dėl augančio „Covid-19“ atvejų skaičiaus Vokietijoje ir telefono skambučių su ES lyderiais, bandančiais įkalbėti kanclerę judėti į priekį, teigė vienas pareigūnas, prašęs neatskleisti tapatybės.
Paprastai jos atstovas spaudai Steffenas Seibertas po tokių pokalbių paskelbia oficialų pareiškimą, tačiau biudžeto krizės metu komunikacija sumažėjo – tai tik parodo, kokia jautri tapo ši problema. Net kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, kad pirmadienį kalbėsis su kanclere, S. Seibertas komentuoti atsisakė.
Siekdama išeiti iš aklavietės, A. Merkel griebėsi seno triuko, teigė informuotas pareigūnas. Ji bandė mąstyti kaip oponentas, kad suprastų jų silpnybes ir rastų kelią į kompromisą.
Vienas iš akivaizdžių spaudimo taškų – ES lėšų nepakankamumo grėsmė, tačiau Vengrijos lyderiui Viktorui Orbanui ir jo kolegai Lenkijoje Mateuszui Morawieckiui ant kortos pastatyta dar daugiau, įskaitant nacionalinį identitetą ir kultūrinę ideologiją, kuri kertasi su ES principais. Garsėjančiai pragmatizmu Vokietijos lyderei „nulaužti“ šį kodą nebus lengva.
A. Merkel poziciją dar labiau apsunkino tai, kad ji leido V. Orbanui metų metus pažeidinėti taisykles be jokių pasekmių: jo partija „Fidesz“ netgi liko tos pačios Europos grupės, kuriai priklauso ir A. Merkel krikščionys demokratai, nare. Per 2015 m. pabėgėlių krizę, kuri paženklino takoskyrą A. Merkel santykiuose su vokiečių rinkėjais, V. Orbanas atsisakė priimti Vengrijai skirtą migrantų dalį nepaisant to, kad jam buvo pagrasinta sumažinti ES finansavimą. Galiausiai jis nepatyrė jokių atsisakymo padarinių.
Šį kartą grėsmė kilo ne tik moraliniam ES autoritetui: tai kova dėl ekonominės ir politinės ateities. O kanclerės paprastai nepajudinama pozicija pradėjo rodyti įtampos ženklus.
Frustracija buvo akivaizdi, kai praėjusią savaitę A. Merkel kreipėsi į Europos parlamentarus dėl Vokietijos pirmininkavimo rezultatų. Ji apgailestavo dėl pažangos stokos ir skundėsi keliamais reikalavimais, o tai nėra jai būdinga.
„Yra man sakančių: nedaryk jokių kompromisų, nepakeisk nė vieno kablelio. O tada tie patys žmonės man sako: bet prašom grįžti su rezultatais, – teigė 66-erių metų kanclerė. – Be visapusiškų kompromisų mes nieko nepasieksime.“
Vokietijoje kai kurie jos politiniai bendražygiai tvirtina, kad kanclerė turėtų prisiimti bent dalį atsakomybės už savo problemas. Krikščionių socialinėje sąjungoje (Bavarijos partija, artima A. Merkel krikščionims demokratams) daugelis narių teigia, kad ji neteisingai įvertino paramą atkūrimo fondui ir pastatė Vokietiją į nepatogią padėtį, kaip nutiko ir su jos „atvirų durų“ pabėgėlių politika.
ES lyderiai turėjo žinoti, kad ryšys tarp biudžeto ir demokratinių standartų išprovokuos sunkią konfrontaciją, teigia Bundestago CSU frakcijos vadovas Alexanderis Dobrindtas.
Iškiliausias A. Merkel kritikas – Ralphas Brinkhausas, vadovaujantis CSU ir A. Merkel krikščionių demokratų sąjungai Vokietijos Žemutiniuose Parlamento rūmuose. R. Brinkhausas savo politinį kapitalą panaudojo bandydamas įtikinti partijos konservatorius palaikyti prieštaringai vertinamą ES bendros skolos planą tik tam, kad lyderių susitarimas žlugtų.
Kai liepos mėnesį buvo susitarta dėl atkūrimo fondo, A. Merkel taip pat pelnė pagyrimų dėl suvaldyto infekcijų lygio per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą. Tačiau rudenį šalis nukentėjo žymiai smarkiau, o A. Merkel dalinio karantino politika sulaukė aršios kritikos, tačiau taip ir nesugebėjo pažaboti viruso.
Tai dar vienas trinties taškas vokiečių konservatoriams – jau ir taip įsitempusiems, mėginantiems nubrėžti sau kelią epochoje po A. Merkel valdymo. Švelnus karantinas Vokietijos federalinei vyriausybei kas mėnesį kainuoja mažiausiai 15 milijardų eurų: finansinė parama teikiama nukentėjusiems barams, sporto salėms ir kino teatrams.
Lapkričio mėnesį vykusiame susitikime valstybės vadovai atmetė ir atvirai sukritikavo kanceliarijos bandymą siekti griežtesnių suvaržymų, įskaitant vaikų žaidimų apribojimą iki vieno draugo. Pasiūliusi priemones, kurios ES valstybėms pasirodė pernelyg ambicingos, kad būtų priimtinos, A. Merkel išeina tuščiomis rankomis, atidėdama ilgalaikę strategiją ir, matyt, palikdama Vokietiją taikytis su griežtesniais suvaržymais.
Praėjusią savaitę vykusiame uždarų durų CDU vadovų susitikime kilo įtampa dėl nesugebėjimo priimti vieningos strategijos. Volkeris Bouffier – Heseno, Frankfurto finansinio centro – premjeras, apšaukė R. Brinkhausą, kuris kritikavo nepakankamą valstybės finansavimą pandemijos padariniams atlyginti.
„Noriu pasakyti aiškiai: jūsų pasipūtimo mums jau gana“, – pareiškė jis, kol A. Merkel tyliai sėdėjo ir stebėjo jų ginčą, pasak vieno pareigūno, dalyvavusio susitikime. V. Bouffier atstovas spaudai neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Artėjantis A. Merkel pasitraukimas iš politinės arenos po rudenį vyksiančių rinkimų taip pat atsiliepia jos nykstančiam autoritetui. Bavarijos premjeras Markusas Soederis, kuris greičiausiai perims jos pareigas, garsiai reiškiasi koronaviruso klausimais.
Jis užbėgo už akių griežtesnėms taisyklėms visos šalies mastu, nuo trečiadienio Bavarijoje įvesdamas nepaprastąją padėtį, įskaitant griežtą komendanto valandą sunkiau nukentėjusiose vietovėse.
Praėjusią savaitę vykusiame susitikime su A. Merkel, kuri pratęsė karantiną šalies mastu iki sausio 10 d., dabartinį požiūrį M. Soederis sukritikavo kaip pernelyg baikštų.
„Kyla klausimas, ar mes galime ir toliau laikyti šalį tokioje snaudulio būsenoje, o gal kažkuriuo momentu turėsime permąstyti savo veiksmus, kad kai kuriose vietovėse taikytume labai aiškų ir nuoseklų gilesnį požiūrį“, – sakė jis.
A. Merkel į jį metė irzlų žvilgsnį: jos pačios planus dėl griežtesnių priemonių nacionaliniu mastu regionų premjerai sužlugdė dar lapkritį. Abu jie puikiai žino, kad ji nebeturi galios ką nors pakeisti.
