„Kiek suprantu, pritarimo lygis šiuo metu yra gana žemas, – interviu sakė Švedijos valstybinis epidemiologas Andersas Tegnellis. – Šis klausimas vis dar labai teorinis, nes mes labai mažai žinome apie vakcinas, kurios yra kuriamos, o plačioji visuomenė apie jas žino dar mažiau.“
Tik 46 proc. švedų teigia norintys skiepytis, tuo tarpu 26 proc. to neketina daryti, rodo naujausia „Novus“ atlikta apklausa. Kolektyvinis imunitetas susidaro, kai pakankamai didelei dalių gyventojų – persirgusių arba paskiepytų – susidaro imunitetas, kolektyvinio imuniteto nuo COVID-19 rodiklis vertinamas nuo 55 iki 82 proc.
„Tai bus labai svarbios komunikacinės pastangos – apgalvotai informuoti gyventojus apie vakcinas ir jų poveikį“, – sakė A. Tegnellis.
Švedija pagarsėjo kaip karantinų vengianti šalis, ir tokia taktika leido virusui čia išplisti sparčiau nei kur kitur. Nors kolektyvinis imunitetas per kontaktus niekada nebuvo deklaruojama strategija, Švedijos valdžia vylėsi, kad pakankamai daliai žmonių susidarys antikūnai ir tai padės apsisaugoti nuo naujų protrūkių.
Tačiau antroji banga, kurios Švedija tikėjosi išvengti – bent jau taip anksčiau manė A. Tegnellis, – dabar kirto šaliai dar smarkiau.
Švedija tikisi gauti pakankamą vakcinų nuo COVID-19 kiekį, kurio užtektų paskiepyti apie penktadalį gyventojų per pirmąjį kitų metų ketvirtį, pareiškė šalies premjeras Stefanas Lofvenas. Bet valdžia nusiteikusi mažiausiai dar vienus metus gyventi su virusu.
Švedijos nacionalinis vakcinų koordinatorius Richardas Bergstromas ragina skeptikus „nedaryti skubotų išvadų“.
„Tikiuosi pasitikėjimo reguliavimo procesu, – sakė jis. – O tiems, kurie abejoja, norėčiau pasakyti: „pagyvensim-pamatysim“.
A. Tegnellis sakė tikintis, kad ilgainiui vakciną pripažins vis daugiau švedų. Pagrindinė Švedijos stiprioji pusė, sako jis, yra jos nacionalinė sveikatos apsaugos sistema, kuri turi infrastruktūrą, būtiną aprūpinti kiek įmanoma didesnį populiacijos segmentą.
„Mes turime sistemą, apimančią daug sveikatos apsaugos sektoriaus žmonių, kai tuo tarpu kitose šalyse ją sudaro tik gydytojai administruojantys vakcinacijas“, – sakė jis.
Kiaulių gripas
Nemaža dalis švedų prisimena, kaip prieš dešimtį metų šalis stengėsi įveikti H1N1 virusą. Po kiaulių gripo protrūkio 2009 metais Švedijoje staigiai šoktelėjo narkolepsijos atvejų skaičius; vėliau tai buvo nustatyta kaip pašalinis masinės vakcinacijos programos poveikis. Miego sutrikimai buvo ypač paplitę tarp vaikų ir paauglių.
Šalutinis poveikis buvo „ypač didelė nesėkmė“, sakė A. Tegnellis, kuris tuo metu buvo vienas iš pareigūnų, atsakingų už skiepijimo planą.
Nors dalyvavimas savanoriškose Švedijos vaikų imunizacijos programose išlieka kone visuotinis, kiaulių gripo epizodas, ko gero, susilpnino pasitikėjimą naujomis vakcinomis.
„Mano nuomone, gana natūralu, kad daugybei žmonių kyla klausimų, – sakė A. Tegenellis. – Turime nesudėti rankų ir toliau teikti visuomenei tinkamą informaciją.“
