Prancūzų žurnalui „Tetu“ C. Beaune'as sakė, kad kitų metų pradžioje nuvyks į Lenkiją „paremti vienos asociacijos, ginančios teisę į abortą“, ir pridūrė, kad tai jam nesutrukdys „taip pat surengti derybų su lenkų kolega“.
Lenkijoje abortų įstatymai, priimti 1993 metais pagal Bažnyčios ir valstybės kompromisą po komunizmo žlugimo, yra tarp griežčiausių Europoje.
Kelių Lenkijos vietos tarybų paskelbtas „zonas be LGBT ideologijos“ C. Beaune'as yra pavadinęs „absoliučiu skandalu“.
Minėtame interviu jis pripažino, kad Lenkijos vyriausybė nėra tiesiogiai atsakinga už vietos administracijų paskelbtus draudimus, bet pridūrė, kad „valdančiosios partijos nariai juos skatina ir įgyvendina“.
C. Beaune'as, kuris vaidina svarbų vaidmenį „Brexit“ derybose, ankstesniuose interviu žiniasklaidai nėra užsiminęs apie savo lytinę orientaciją. „Tetu“ jis pasakė: „Esu gėjus ir esu tuo patenkintas.“
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen rugsėjį perspėjo, kad zonoms be LGBT „nėra vietos mūsų Sąjungoje“.
Europos Komisija atsisako perduoti Europos Sąjungos subsidijas tokias zonas paskelbusioms vietos administracijoms.
Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) teisių padėtis Lenkijoje yra blogiausia ES, nurodo Europos Taryba.
Praėjusią savaitę paskelbtoje Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatovič (Dunios Mijatovič) ataskaitoje sakoma, kad dėl pastaruosius trejus metus Lenkijoje toliau blogėjančio elgesio su LGBTI žmonėmis yra atsakingi svarbūs politikai.
Komisarė paragino atšaukti prieš LGBTI nukreiptas deklaracijas ir chartijas, atmesti kelis Lenkijos parlamente svarstomus įstatymų projektus, kurie, pasak jos, yra nukreipti prieš LGBTI.
Lenkijos įstatymais nepripažįstamos neheteroseksualių asmenų sąjungos, o translyčiai asmenys, norėdami savo statuso pripažinimo, turi atlikti ilgą ir brangią teisinę procedūrą, nurodoma ataskaitoje.