Opozicinė Socialdemokratų partija (PSD) Rumunijos politikoje dominavo po komunizmo žlugimo, bet vėliausią jų valdymo laikotarpį temdė gatvių protestai ir ginčai su Briuseliu dėl teismų reformų. Socialdemokratų valdymas baigėsi balsavimu dėl nepasitikėjimo 2019-aisiais.
Rumunija yra tarp skurdžiausių Europos Sąjungos šalių ir pastaraisiais metais 4 mln. jos gyventojų išvyko ieškoti geresnio gyvenimo kitur, ypač – vakarinėse bloko valstybėse.
Regione, kur pastaruoju metu pozicijas stiprino populistai ir nacionalistai, Rumunijos premjero Ludovico Orbano Nacionalinė liberalų partija (PNL) žadėjo modernizuoti savo valstybę ir išlaikyti jos proeuropietišką kursą.
Pirmadienį ryte suskaičiavus 90 proc. balsų buvo paskelbta, kad PSD surinkusi 30 proc. balsų pirmauja, o valdančioji PNL per sekmadienio rinkimus, kuriuose žmonės balsavo vangiai, gavo 25,5 proc. balsų.
Tačiau PSD neturės sąjungininkų naujajame parlamente. Senas partijos priešininkas prezidentas Klausas Iohannisas yra sakęs, kad nenori iki 2024-ųjų truksiančios savo kadencijos metu pamatyti PSD sugrįžimo į vyriausybę.
Sekmadienio rinkimuose, kurie vyko jau įprastomis pandemijos suvaržymų sąlygomis – užtikrinant socialinį atstumą, kaukių dėvėjimą ir rankų dezinfekavimą – teisę balsuoti turėjo daugiau kaip 18 mln. rumunų.
Tačiau dėl sunkios antros pandemijos bangos ir didelio nusivylimo šalies politine klase rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 33 proc. – rekordiškai mažas parlamento rinkimams.
Anksčiau balsavusiųjų apklausai parodžius, kad PSD pasirodė netikėtai gerai, partijos lyderis Marcelis Ciolacu sakė: „Tikiuosi Orbano atsistatydinimo; to savo balsais paprašė rumunai.“