Spalio pabaigoje teisėjai nutarė, kad virtinė antikorupcijos iniciatyvų, įskaitant nuostatą, leidžiančią visuomenei nevaržomai susipažinti su valdininkų turto deklaracijomis prieštarauja Ukrainos pagrindiniam įstatymui.
Su korupcija kovojantys aktyvistai ir Ukrainos rėmėjai Vakaruose griežtai smerkė šį žingsnį.
Teismo sprendimą taip pat kritikavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, šį žingsnį pavadinęs „triuškinančiu“ smūgiu reformoms ir paraginęs parlamentarus parengti teisės aktus, kurie leistų atkurti kovos su korupcija taisykles.
Ukrainos parlamentas penktadienį nubalsavo už siūlymą atkurti antikorupcijos įstatymą, draudžiantį valstybės tarnautojų turto deklaracijose teikti melagingą informaciją.
Dauguma „už“ balsavusių įstatymų leidėjų priklauso V. Zelenskio partijai „Tautos tarnas“.
Teisės aktas, kurį dar turi pasirašyti prezidentas, numato iki dviejų metų „laisvės apribojimo“ bausmes valstybės tarnautojams, kurių deklaruoto turto vertė nuo tikrosios skiriasi daugiau kaip 8,4 mln. grivinų (240 tūkst. eurų).
Tačiau naujasis įstatymas sulaukė kritikos kaip nepakankamai griežtas, nes ankstesniame teisės akte buvo numatyta iki dvejų metų kalėjimo bausmė, jei deklaruoto turto vertė nuo tikrosios skiriasi 500 000 grivinų (14,5 tūkst. eurų).
„Naujasis įstatymas sunaikina veiksmingą pareigūnų turto kontrolės sistemą“, – naujienų agentūrai AFP sakė ne pelno siekiančio Antikorupcijos veiksmų centro vadovas Vitalijus Šabuninas.
Ukrainoje „laisvės suvaržymas“ reiškia sulaikymą specialiuose centruose, kur sąlygos yra gana švelnios: kaliniai gali naudotis savo mobiliaisiais telefonais ir netgi laikinai palikti įstaigą gavę jos administracijos leidimą.
42 metų buvęs komikas V. Zelenskis pernai atėjo į valdžią, žadėdamas iš esmės pakeisti politinę sistemą ir pažaboti korupciją.
Su šaknimis išrauti kyšininkavimą taip pat ragino 2013–2014 metais vykusios proeuropietiškos Maidano revoliucijos dalyviai. To paties reikalauja ir pagrindiniai donorai iš Vakarų valstybių.
Po 2014 metais Ukrainoje kilusio sukilimo Vakarų šalys pareikalavo apčiuopiamos pažangos kovojant su korupcija, o Kijevas įsteigė įvairias antikorupcines įstaigas, tokias kaip Nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra ir specializuotas teismas.
Tačiau vėliau Europos Sąjunga perspėjo, kad bevizis režimas gali būti įšaldytas, jei Kijevas nepakankamai griežtai kovos su korupcija, kurią blokas laiko didžiausiu pavojumi Ukrainai.
Ukraina pernai užėmė 126-ą iš 198 vietų nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ sudaromame Korupcijos suvokimo indekse.