Šis manipuliavimas skatina prisiminti pandemijos protrūkio Italijoje pradžią, kai viruso užkluptų italų akys krypo į dešimtis tūkstančių kinų, dirbančių Lombardijos regione.

Lapkričio 26 d. visuomeninio transliuotojo ZDF pokalbių laidoje profesorius A. Kekulé pateikė ekspertams nenaują, tačiau plačiajai visuomenei mažiau žinomą teiginį, jog dabar pasaulyje kursuojantis koronavirusas yra pirminio Uhane nustatyto viruso pakitęs variantas.

„Virusas, kuris dabar nustatomas visur pasaulyje, yra tas pats, kuris paplito ir Šiaurės Italijoje. Taigi, iš principo, ten buvo pasaulinės pandemijos startas“, – sakė jis.

Kai laidos vedėjas Markusas Lanzas pastebėjo, jog toks teiginys skamba tarsi iš Kinijos valstybinės propagandos šaltinio, mokslininkas patikslino: „Suprantama, kad virusas kilo iš Kinijos“, tik, atneštas į Šiaurės Italiją, jis ilgai liko nepastebėtas ir per tą laiką genetiškai pakito. Tai yra genetiškai pakitęs, labiau užkrečiamas pirminio SARS-CoV-2 variantas.

Pastarąją vokiečių virusologo pasisakymo dalį Kinijos propaganda nutylėjo, pasigavo tik teiginio pradžią.

„Koronavirusas kilo ne iš Uhano, sako žymus vokiečių virusologas“, – skelbė anglakalbis partijos propagandos kanalas „China Global Television Network“ („CCTV-News“) savo vaizdo įraše.

Kad Kinijos propaganda taip nesąžiningai pasinaudojo vokiečių virusologu, nieko išskirtinio, – „Pekinas nuo pat viruso pasklidimo pasaulyje pradžios stengiasi uoliai mėtyti pėdas. Kovo mėnesį Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas be jokio įrodymo skleidė suokalbio teoriją, pagal kurią virusą į Kiniją atgabeno JAV kariškiai“, – priminė Vokietijos dienraštis „Die Welt“.

Pekinas rodo pirštu į Europą

O dabar Liaudies Respublika mėgina įteigti: virusas kilęs visai ne iš Kinijos, o iš Europos. Įspūdžiui sustiprinti pasitelktas dar ir kaltinimas rasizmu.

„Uhanas buvo tapęs atvežtinio viruso ir rasistinio demonizavimo auka“, – pirmadienį tviterio paskyroje skelbė propagandinio leidinio „China Daily“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Wangas Hao ir kaip įrodymą pateikė nuorodą į minėtąjį vokiečių virusologo A. Kekulé pasisakymą.

Kalbant apie propagandinę koronaviruso kilmės iš Europos versiją, labai tiko ir praėjusį mėnesį paskelbta bendra Milano onkologijos instituto bei Sienos universiteto mokslininkų studija, išaiškinusi, jog koronaviruso antikūnų būta jau spalio mėnesį dėl vėžio diagnostikos tirtų keturių asmenų kraujyje.

Pekino reakcijos ilgai laukti nereikėjo: „Nors Kinija buvo pirmoji šalis, paskelbusi koronaviruso atvejus, tai nebūtinai reiškia, kad virusas kilęs iš Kinijos“, – teigė užsienio ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas.

Studijos autoriai italai tokią interpretaciją iškart atmetė. Pasak jų, tyrimų rezultatai rodo tik tai, jog epidemija Kinijoje nebuvo laiku nustatyta. Be to, ekspertai dabar linkę manyti, jog 2019 m. rudenį Italijoje aptikti antikūnai buvo reakcija į peršalimo koronavirusus, o ne į naująjį, Kinijoje savo pergalingą žygį pradėjusį koronavirusą SARS-Co-2.

Mokslinėje literatūroje yra plačiai aprašyti atvejai, kai antikūnai, susidarę po kontakto su kitais koronavirusais, rodo kryžminę reakciją ir į SARS-Co-2, taip aiškino Padujos universiteto imunologė Antonella Viola.

Tarkime, lapkričio pradžioje mokslo žurnale „Science“ buvo paskelbta Londono universiteto mokslininkų studija, nustačiusi, jog vaikų kraujo mėginiuose, imtuose tarp 2011 ir 2018 m., taip pat rasta antikūnų, apsaugančių nuo SARS-Co-2, nors šie vaikai buvo susidūrę tik su peršalimo koronavirusais.

Pavasarį visų akys krypo į kinus Italijoje

Naujausi propagandiniai Kinijos viražai skatina sugrįžti į vasario mėnesį, kai pandemijos protrūkio Lombardijos regione pradžioje Italijos bei Europos medijose kursavo spėjimas, jog pavojingą virusą į šalį galėjo atvežti kinai.

Juk oficialiais duomenimis Italijoje gyvena 310 000 kinų imigrantų, nors iš tikrųjų jų turėtų būti kur kas daugiau, – nemaža dalis dirba nelegaliai, daugiausia Italijos šiaurėje įsikūrusiose tekstilės įmonėse.

Alexanderis Kekulé

Tarkime, Prato mieste kinai sudaro apie 10 proc. gyventojų, o Milane, kaip atskleidė šių metų statistika, dažniausia pavardė – jau nebe ilgai dominavusi itališka Rossi, o kiniška Hu: mieste įregistruoti 4664 Hu ir 4006 Rossi, – informavo „Süddeutsche Zeitung“.

Tiesa, Milane šiuo metu, oficialiais duomenimis, gyvena tik 40 438 kinai, tai sudaro 1,24 proc. visų miesto gyventojų. Čia veikia 7 500 kinams priklausančių vidutinio dydžio ir mažų įmonių.

La Cina è vicina („Kinija yra arti“) – dar neseniai mėgta sakyti Milane, tačiau po to, kai sausio gale Romoje buvo nustatytas koronavirusas turistų sutuoktinių iš Kinijos porai, Italijoje gyvenančių kinų imta vengti, pasitaikė ir negražių žodinių užsipuolimų, – vokiečių savaitraščiui „Die Zeit“ vasario mėnesį iš Milano rašė žurnalistė Andrea Affaticati.

Vengta ieškoti „atpirkimo ožio“

Būtina paminėti ir tai, kad Italija, ypač jos šiaurėje esantis Milanas ir Venecija, labai traukia turistus iš Kinijos. 2019 m. šalyje jų lankėsi net trys milijonai. Pirmieji du Italijoje užregistruoti koronaviruso atvejai buvo kinų turistų pora.

O COVID-19 susirgęs 38-erių italų vadybininkas užsikrėtė Lombardijoje, tačiau infekcijos grandinės nustatyti nepavyko.

Italijos dešiniosios partijos tada reikalavo imtis specialios koronaviruso kontrolės kinų bendruomenėse, kai kur tai ir buvo padaryta. Tačiau ieškoti kaltų tokioje situacijoje, kai šalyje ėmė daugėti priešiškumo imigrantams kinams, darėsi nejauku.

Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF tomis dienomis komentavo, kad Italijos populistai rado „atpirkimo ožį“ – kinus imigrantus – ir stojosi jų ginti, pasitelkę statistiką apie kinų gyvenamąją vietą.

Bergamo provincijoje, kur virusas siautėjo labiausiai, gyvena tik 4488 kinai, o Prato mieste su dešimtadalį miesto gyventojų sudarančia kinų bendruomene koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičius buvo palyginti mažas, – skelbė ZDF portalas, remdamasis 2011 m. Italijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis.

A. Kekulé priminė: kinai iki šiol neįsileidžia PSO

Liaudies Respublikos medijos panašių skrupulų neturi. Priešingai, jos įžūliai iškraipė tame pačiame ZDF kanale vokiečių virusologo pasakytus žodžius, kad paremtų jais savąją versiją: Kinija virusą ne eksportavo, o importavo.

Profesorius A. Kekulé, pasipiktinęs tokiu jo žodžių manipuliavimu, gruodžio 1 d. Vokietijos visuomeniniam transliuotojui dar sykį pabrėžė sakęs visai ką kita: „Virusas jau ilgiau cirkuliavo Kinijoje, Hubėjaus provincijoje, ir konkrečiai – veikiausiai piečiau nuo Uhano.“ Iš ten ligos sukėlėjas dar prieš didįjį protrūkį Uhane pavieniais atvejais buvo eksportuotas į įvairias pasaulio dalis.

Reaguojant į tokius iškraipymus, reikėtų pasvarstyti, kaip tai turėtų atsiliepti tolesniam bendradarbiavimui su Kinija, – sakė mokslininkas.

Alexanderis Kekulé

Be galo svarbu nustatyti, kur tiksliai viruso kilmės Kinijoje vieta.

„Ir čia galiu tik priminti, kad kinai iki šiol neįsileido Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) komandos, kad šioji galėtų ištirti pandemijos ištakas“, – pridūrė vokiečių virusologas.

PSO jau ne pirmas mėnuo laukia, kada Pekinas uždegs žalią šviesą jos delegacijai, siekiančiai išsiaiškinti pandemijos pradžią, – kur tiksliai virusas nuo gyvūnų persidavė žmogui.

PSO delegacijos narys danas Peteris Benas Embarekas praėjusią savaitę išsakė pageidavimą apsilankyti pas pirmuosius kinus, užsikrėtusius koronavirusu Uhano gyvūnų turgaus aplinkoje, – ketvirtadienį pranešė Vokietijos žiniasklaida.

Pirmoji PSO delegacija lankėsi Kinijoje jau vasario mėnesį, tačiau aplankyti gyvūnų turgaus ekspertams tada nebuvo leista.