Vyriausiojo šalies epidemiologo Anderso Tegnellio teigimu, iki šiol neaišku, kiek sumažėja viruso pernašos dažnis, kai juo perserga didesnis žmonių skaičius. Tai „labai sunku“ suprasti, po spaudos konferencijos duoto interviu metu nurodė jis.

Epidemiologo abejones dėl imuniteto sustiprino rudenį prasidėjusi antroji koronaviruso banga. Tiek Švedijoje, tiek kitose Šiaurės pusrutulio valstybėse pasibaigus vasarai infekcijos pernašos dažnis ėmė sparčiai didėti.

Vadinamasis bandos imunitetas susiformuoja, kai pakankamai bendruomenės narių perserga kokia nors liga arba būna nuo jos paskiepyti ir įgyja imunitetą. COVID-19 atveju turėtų persirgti arba būti paskiepyta 55–82 proc. populiacijos.

Birželio mėnesį Švedijos nacionalinės sveikatos agentūros paskelbti duomenys parodė, kad maždaug 10 proc. Stokholmo, labiausiai koronaviruso paveikto šalies miesto, gyventojų kraujyje susiformavo COVID-19 antikūnų.

Remiantis praėjusios savaitės informacija, Stokholmo rajone, kuriame gyvena 2,4 mln. žmonių, patvirtinta daugiau nei 70 tūkst. atvejų, o atlikus daug antikūnų testų, beveik 100 tūkst. rezultatai yra teigiami.

„Akivaizdu, kad bandos imunitetas lėtina pernašą, bet sunku suprasti poveikio mastą ir kaip jį derėtų vertinti lyginant su pernašą spartinančiais veiksniais“, – sakė A. Tegnellis. Pusiausvyra „gali būti kitokia, nei aš ir daugelis kitų manėme“.

Prasidėjus pandemijai, Švedija nustebino visą pasaulį išvengusi karantino. Šalyje daugiausia buvo kliaujamasi savanoriškais veiksmais fizinės distancijos laikymuisi užtikrinti. Deja, dėl tokios strategijos mirtingumas gerokai viršijo kitų Šiaurės šalių rodiklius, o Švedijos vyriausybė neseniai pripažino, kad būtinos griežtesnės priemonės.

„Antroji koronaviruso banga Švedijoje prasidėjo vėliau. Remiantis gruodžio 1 d. paskelbtais duomenimis, naujų atvejų tebedaugėja, tačiau kitose Europos šalyse pernašos dažnis, regis, mažėja. Vis dar didėjantis hospitalizacijų skaičius ir išaugęs mirtingumas nuo COVID-19 taip pat rodo, jog Švedijoje pandemija įsisiautėjo rimčiau“, – pareiškė ekonomistė tyrėja Johanna Jeansson.

Nors Švedija niekada viešai neskelbė, jog jos tikslas – bandos imunitetas, valdžios pareigūnai aiškiai pasakė, kad tikisi kokio nors imuniteto susidarymo, kuris apribotų COVID-19 plitimą.

Anot A. Tegnellio, atsparumo lygį sunku prognozuoti ir dėl pandemijos pradžioje vyravusių klaidingų prielaidų, kad užsikrėtė gerokai daugiau žmonių, nei buvo nurodoma oficialioje statistikoje.

„Nuo pat pradžių stengėmės kuo labiau sumažinti infekcijos pernašą, taikydami priemones, pasižymėjusias kaip įmanoma mažesniu neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai, – sakė A. Tegnellis. – Tai darome ir toliau.“

Švedai praranda tikėjimą COVID-19 strategija

Švedų pasitikėjimas šalies strategija kovojant su koronaviruso pandemija mažėja, o susirūpinimas dėl sveikatos priežiūros sistemos galimybių šiuo metu yra kone visuotinis.

Praėjusį ketvirtadienį paskelbta „DN/Ipsos“ apklausa parodė, kad 82 proc. švedų yra „šiek tiek“ arba „labai susirūpinę“ dėl to, kaip jų sveikatos priežiūros sistemai pavyks įveikti iššūkį.

Valdžios gebėjimu suvaldyti virusą pasitiki tik 42 proc. apklaustųjų, nors dar spalį šis rodiklis siekė 55 proc. Tuo tarpu 44 proc. švedų nerimauja, kad valdžios institucijos deda nepakankamai pastangų kovoti su virusu, palyginus su 31 proc. praėjusį mėnesį.

Švedijos sprendimas apsieiti be karantino nuo pat pradžių buvo vertinamas prieštaringai, nes sutapo su ženkliai didesniu mirštamumo lygiu nei kaimyninėse valstybėse. Po santykinai ramios vasaros dabar atvejų daugėja kasdien, o ligoninės sparčiai pildosi.

Lapkričio 26 d. buvo užimta šiek tiek daugiau nei 70 proc. Švedijos intensyviosios terapijos lovų – 220 iš tų pacientų sirgo „Covid-19“. Šalyje iš viso yra 642 intensyviosios terapijos lovos, nors prireikus yra galimybė pajėgumus padidinti, teigia sveikatos priežiūros institucijos.

„Akivaizdu, kad išaugęs infekcijų lygis kartu su valdžios institucijų taikomomis priemonėmis smarkiai padidino susirūpinimą“, – teigia „Ipsos“ analitikas Nicklasas Kallebringas.

Ketvirtadienį kartu su ministru pirmininku Stefanu Lofvenu surengtoje spaudos konferencijoje Švedijos visuomenės sveikatos agentūros generalinis direktorius Johanas Carlsonas pristatė skaidres, rodančias, kad dienos atvejų skaičius gruodžio mėnesį gali priartėti prie 8000.

Per praėjusią savaitę Švedijoje per dieną vidutiniškai buvo užregistruojama maždaug 4700 naujų atvejų. J. Carlsonas teigė prognozuojantis, kad viruso paplitimas gruodžio mėnesį pasieks piką.

Nacionalinė statistikos agentūra anksčiau šią savaitę pranešė, kad „Covid“ krizės poveikis Švedijoje sumažins vidutinę gyvenimo trukmę po beveik šimtmetį trukusio nepertraukiamo augimo.

Naujame EBPO tyrime Švedija nuolat atsidurdavo tarp labiausiai nukentėjusių Europos šalių, matuojant pagal santykinį „Covid“ mirštamumą ir infekcijų rodiklius. Ji taip pat buvo lėčiausia, vertinant perdavimo suvaldymą.

„Trečiosios bangos metu sveikatos priežiūros sistema bus dar labiau įtempta, nei iki šiol“, – pabrėžė Švedijos nacionalinės sveikatos ir gerovės valdybos departamento vadovas Thomasas Lindenas.