Ar Jus nustebino Prancūzijos priemiesčių riaušių mastai ir trukmė?
Taip. Bet aš žinau, kodėl riaušės buvo tokios didelės ir truko taip ilgai: jos nesulaukė atkirčio iš jėgos struktūrų, kurios tam tikslui yra sukurtos. Į akis krenta keletas dalykų: policininkų gretose - apie 150 sužeistųjų, tarp riaušininkų - nė vieno. Tai įrodymas, kad policija gavo įsakymą nesivelti į grumtynes. Kitaip tariant, riaušininkai užsitikrino tam tikrą nebaudžiamumą, taigi nebuvo priežasčių nutraukti savo „linksmybes“.
Ar susidūrėme akis į akį su rimta krize?
Žinoma. Reikia nuolatos būti labai atidiems tokiems incidentams, kuriantiems stiprias vidines įtampas savo mastais ir gilumu. Jie gali kartotis ir tapti vis grėsmingesni.
Ar Ministras pirmininkas Dominique’as de Villpin’as ir Vidaus reikalų ministras Nicolas Sarkozy spręsdami šią krizę padarė viską, ką galėjo?
Manau, kad jie norėjo bet kokia kaina išvengti represinių veiksmų, kurie būtų sulaukę visuomenės pasmerkimo. Valdžia to labiausiai bijojo.
Kokių priemonių imtumėtės Jūs pats?
Būčiau perskaitęs svarbų pranešimą per radiją, televiziją ir įvedęs kariuomenę, kuri tokias riaušes turėtų numalšinti per keletą dienų. Be to, įspėčiau, kad kitą kartą represijos bus dar griežtesnės. Tiesa, tam reikėtų, kad Prancūzijos vyriausybė numatytų dotacijų baudžiamajam persekiojimui: skiriamų lėšų dydis priklausytų nuo situacijos rimtumo, t. y. vyriausybė pastatytų, pavyzdžiui, 100 tūkstančių vietų kalėjimą, - tai siūliau dar per 2002-ųjų rinkimus.
Ką daryti, kad tokie įvykiai nepasikartotų?
Reikia šalinti esmines priežastis - migracijos srautą - nuo 400 iki 500 tūkstančių naujų atvykėlių per metus. Akivaizdu, kad tai, kas vyksta minėtuose priemiesčiuose turi daugybę priežasčių, tačiau pagrindinė - nestabdomas emigrantų srautas. Reikia jį nutraukti, reikia keisti mūsų Tautybės įstatymą, kad šie emigrantai automatiškai netaptų prancūzais. Taip pat svarbu, kad mokykla įstengtų kurti patrauklesnį Prancūzijos įvaizdį. Šiam aspektui mokytojai reikšmės neteikia, nes dauguma jų - marksistai.
Ar šie įvykiai naudingi Nacionaliniam frontui?
Sakyčiau taip - kaip epidemija naudinga medikams...
--------------------------------------------------------------------------------
Kitą interviu panašia tema „Žinių radijo“ bendradarbis M. Fraioli gavo iš kito Europos Parlamento nario, Charles De Gaulle‘io fondo generalinio sekretoriaus Jean‘o Meo. Šis politikas yra buvęs generolo De Gaulle‘io ekonomikos patarėjas.
Kaip reagavote į Prancūzijos priemiesčių riaušes ir trukmę?
Esu nustebęs ne pačiomis riaušėmis, o jų mastu - niekas to negalėjo tokio numatyti, nors priemiesčių problema buvo žinoma ir anksčiau. Tačiau riaušių trukmė nenustebino: maištas buvo greitai numalšintas.
Ar tai rimta krizė?
Tai žmonių tapatybės krizė. Jie niekuomet nebuvo manipuliuojami islamo. Tai ne religijos, o integracijos problema.
Ar Ministras pirmininkas ir Vidaus reikalų ministras elgėsi supratingai, spręsdami šią krizę?
Tvirtai manau, kad taip. Pirmiausia dėl to, kad ją įveikė per tris savaites. Antra - išskyrus du elektros srove nusitrenkusius žmones, kurie ir tapo krizės priežastimi, daugiau aukų nebuvo. Svarbiausia, kad jų išvengta malšinant riaušes. Ir pagaliau - valdžios panaudotos saugumo priemonės buvo efektyvios.
Kaip išvengti tokių įvykių pasikartojimo?
Tai svarbiausias klausimas - ir pats sunkiausias. Kaip milijoną jaunų žmonių integruoti į prancūzų visuomenę? Manau, kad jie to panorės ir šios minties neatmes. Tačiau išugdyti gerais piliečiais jaunuolius, kurie neturi diplomų, nelanko mokyklos ir dažnai manipuliuojami mafijos - nėra lengva. Vis dėlto, pažvelkime į problemą metodiškai: jaunuoliai turi būti integruojami į mokyklas, t. y. problemiškų priemiesčių mokyklose turi dirbti geri, o ne atsitiktiniai mokytojai. Svarbu, kad jaunuoliai būtų išmokyti amato ir galėtų susirasti darbą. Taip pat svarbi ir psichologinė mokytojų parengtis: daugybė tėvų savo vaikus visiškai apleidžia. Automobilius padeginėjo daugiausiai jaunesni nei 18 metų vaikinai bei merginos - vadinasi, tėvai 12-I8 metų vaikus ir jaunuolius 2 valandą nakties leidžia šlaistytis gatvėse ir deginti automobilius. Tai sudėtinga šeimos ir visuomenės struktūros problema.
Išvertė Neda Siniuvienė
„Rytas su Žinių radiju“, kasdien nuo 7.00 iki 8.00 val.