Ginčas dėl įstatymo projekto, kurį pakurstė svarbaus iraniečių branduolinės programos mokslininko Mohseno Fakhrizadeh nužudymas praėjusį mėnesį, atspindi konkurenciją tarp palyginti nuosaikaus H. Rouhani ir griežtosios linijos besilaikančių deputatų, kurie dominuoja parlamente ir pritaria konfrontacinei politikai Vakarų atžvilgiu.
Įstatymo projektu būtų sustabdyti JT patikrinimai šalies branduoliniuose objektuose, taip pat būtų atnaujintas urano sodrinimas iki 20 proc., jei Europos šalys nesumažintų griežtų JAV sankcijų poveikio Irano naftos ir bankininkystės sektoriams. Iki 20 proc. prisodrintas uranas netinkamas branduoliniams užtaisams, bet šis lygis yra aukštesnis, nei reikia civiliais tikslais.
Per vyriausybės posėdį H. Rouhani sakė, kad jo administracija „su tuo nesutinka ir mano, kad tai kenkia diplomatinės veiklos tendencijai“. Jis užsiminė, kad parlamentarai užima pozicijas prieš birželį planuojamus rinkimus.
Prezidentas pridūrė, kad „šiandien branduolinėje srityje esame galingesni nei kada nors anksčiau“.
Įstatymo projektas darytų menką poveikį, nes paskutinį žodį visais svarbiais politikos klausimais, taip pat ir dėl branduolinės programos, taria Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. Šis įstatymo projektas veikiau atrodo pastangos pademonstruoti išdidumą po M. Fakhrizadeh nužudymo per išpuolį, dėl kurio iraniečių pareigūnai kaltina Izraelį.
Vakarų valstybėse šis mokslininkas laikomas Irano branduolinės programos karinės dalies architektu, dirbusiu prie branduolinės bombos kūrimo projekto. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sako, kad šis M. Fakhrizadeh projektas baigėsi 2003 metais.
JAV vyriausybė sutinka su šiomis išvadomis, bet Izraelis sako, kad Iranas vis dar siekia sukurti branduolinį ginklą, ir atkreipia dėmesį į iraniečių balistinių raketų programą bei kitas technologijas. Iranas tvirtina, kad jo branduolinės programos tikslai yra vien taikūs.
JAV skaudžias sankcijas Iranui įvedė po to, kai Donaldas Trumpas 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš susitarimo dėl Teherano branduolinės programos. Atsakydamas į tai Iranas pradėjo atvirai pažeidinėti susitarimu su pasaulio galiomis nustatytas ribas, bet sako, kad greit vėl pradėtų jo laikytis, jei JAV padarytų tą patį.
H. Rouhani, vienas iš šio 2015-ųjų susitarimo architektų, pritaria sugrįžimui prie jo ir intensyvesniam diplomatiniam bendravimui su JAV bei kitomis Vakarų valstybėmis. Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat sakė, kad pritaria sugrįžimui prie minimo susitarimo.