Nors Vengrija ir Lenkija jau senokai nepaiso demokratinių vertybių, kurias kitos Europos šalys brangina, Briuselio pareigūnams sunkiai sekasi sudrausminti šias valstybes, nes kiekviena iš jų gali vetuoti viena kitos sankcijas.
Tokia praktika pakito po neseniai paskelbtos iniciatyvos susieti lėšų mokėjimą su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų, ir tai paskatino abi šalis pagrasinti užblokuoti ES 2021–2027 metų biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą.
„Lenkai protingi, ir jie nekaltina visos ES, - sekmadienį „TVN24“ privačiai televizijai sakė Waldemaras Buda, viceministras, atsakingas už ES lėšas. - Jie supranta, kad tai tik grupė lyderių, absoliučiai liberalių ir priklausančių kairiajam sparnui, primeta savo pažiūras visoms šalims.“
Vyriausybės pareigūnai Varšuvoje jau seniai skelbia, kad kalbos apie „Polexit“ tėra tik „politinė fikcija“, net jeigu šalies premjeras lapkritį pareiškė, kad buvimas bloke „kartais Lenkijai naudingas, o kartais ne“.
Paskutinis terminas grėsmingai artėja
Grėsmingai artėjant paskutiniam išlaidų patvirtinimo terminui, Vengrija ir Lenkija kerta lažybų, kad ES nusileis. Šalys, kurios ateinančiais metais tikisi gauti per 180 mlrd. eurų, naująsias taisykles vadina išpuoliu prieš jų suverenumą.
Bet nepaisant sveikatos krizės ir paskutinės minutės derybų dėl „Brexit“ sutarties su Jungtine Karalyste, Europos Sąjunga tvirtai pasiryžusi nekeisti savo pozicijos ir taip pat griežtina savo retoriką. ES vyriausybių atstovai pirmadienį susitiko Briuselyje aptarti susidariusios aklavietės.
Pasak vieno diplomato, Vengrija ir Lenkija juda didesnės izoliacijos link. Prancūzijos atstovas perspėjo, kad ginčas galimai siunčia žinią apie „esminį lūžį“, keliantį klausimų dėl pačios ES ateities, teigė šaltiniai, praėjusią savaitę dalyvavę atstovų susitikime Briuselyje.
Konfliktas įgavo dar smarkesnį mastą, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas prieš dešimtmetį įvedė nepriklausomos žiniasklaidos bei teismų politinę kontrolę. ES tam priešinosi, bet faktiškai buvo bejėgė jį sustabdyti.
Vengrijos premjeras, užuot paklusęs spaudimui, atmetė bloko vertybes, susijusias su visa eile klausimų - nuo švietimo iki imigrantų, prilygino Europos Sąjungą Sovietų Sąjungai dėl kišimosi į Vengrijos reikalus, o savo šalį pateikė kaip nukentėjusiąją nuo liberalų sąmokslo, kurio tikslas pakenkti Europos „krikščioniškajam palikimui“.
Praėjusią savaitę jis pavadino George‘ą Sorosą, Vengrijos žydų kilmės investuotoją ir filantropą, „ekonominiu nusikaltėliu“.
Vėliau V. Orbano vadovaujamos kultūros ministerijos įgaliotinis Szilardas Demeteris savaitgalį publikavo apžvalginį straipsnį, kur prilygino G. Sorosą, išgyvenusį Holokaustą, Adolfui Hitleriui, o Europos Sąjungą – jo „dujų kameroms“.
Vengrai ir lenkai yra „naujieji Europos žydai“, rašė jis. Pagrindinė Vengrijos žydų grupė pavadino tokius komentarus „nedovanotinais“.
S. Demeteris sekmadienį atsižadėjo šio straipsnio, bet V. Orbanas nepranešė, ar paisys raginimų jį atleisti.
Pozicija dėl biudžeto
Lenkijos nacionalistinė „Teisės ir teisingumo partija“ (PiS) užsiėmė aiškią poziciją, pamėgdžiodama daugelį Vengrijos vykdomų politikų po pergalės 2015 metais. Ir vėlgi, ES prieštaravimai teismų sistemos reformoms, suteikiančioms daugiau galių vyriausybei, mažai ką pakeitė. Kilo kitų ginčų, konkrečiai, dėl požiūrio į LGBT mažumas.
V. Orbanas ir Lenkijos vyriausybės pareigūnai mėgaujasi savo kaip kovotojo prieš, jų žodžiais, ES priekabiavimą, vaidmeniu; praėjusią savaitę jie pasinaudojo spaudos konferencija įtvirtinti savo poziciją dėl ES biudžeto. Tačiau tokios jų pozicijos nepagrįstumas tampa akivaizdus.
Prancūzija užsiminė apie galimybę pertvarkyti paramos fondą nuo pandemijos nukentėjusioms šalims, išbraukiant iš jo Vengriją ir Lenkiją. Dėl tolesnių biudžeto patvirtinimo vilkinimų blokui gali tekti vadovautis nepaprastuoju mėnesiniu biudžetu su tebegaliojančiomis teisės viršenybės sąlygomis.
Tuo tarpu kaimynystėje, Rytų Europoje, abi šalys sulaukia nedaug paramos. Slovėnijos premjeras yra vienintelis lyderis, kuris jas užstoja, bet neseniai jis pats susikompromitavo pirma laiko pasveikinęs Donaldą Trumpą su pergale rinkimuose.
Padėtis šalių viduje taip pat kaista, – dauguma tiek Vengrijos, tiek Lenkijos gyventojų palaiko narystę ES, padėjusią transformuoti jų ekonomikas lėšomis, kurios ženkliai viršija sumą, kurią jos įmoka.
Lenkiją krečia protesto akcijos prieš griežtesnę abortų tvarką, tuo tarpu verslo grupės, įskaitant bankus ir darbdavių asociacijas, pirmadienį nusiuntė protesto notą M. Morawieckiui, kurioje tvirtina, jog veto planas paliktų Lenkiją „be partnerių ir be pinigų“.
„Tikiuosi, ES nesuerzins lenkų tiek, kad pasikartotų Jungtinės Karalystės atvejis, nes ten istorija faktiškai baigėsi liūdnai, – sakė W. Buda. – Bet aš manau, kad lenkai yra protingesni ir neleis, kad tai įvyktų.“
