Susilpnintos atmainos virusą tikimasi panaudoti kaip priemonę, pernešančią genetines instrukcijas į nosies ir gerklės gleivinės ląsteles, o šios savo ruožtu pradėtų gaminti antikūnus, neleidžiančius koronavirusui SARS-CoV-2 užkrėsti organizmo.

„Mūsų metodo privalumas – kad jai būti veiksminga nereikalinga pajėgi imuninė sistema“, – naujienų agentūrai AFP sakė šiam projektui vadovaujantis Pensilvanijos universiteto medicinos profesorius Jamesas Wilsonas.

Šiuo metu naujoji technologija išbandoma su gyvūnais. J. Wilsonas įsitikinęs, jog sėkmės atveju žmonėms vienu preparato įpurškimu į nosies ertmę galėtų suteikiama apie 6 mėn. apsauga. Purškalas galėtų būti vartojamas kaip papildoma priemonė, laukiant vakcinų nuo COVID-19, kurios turėtų būti greitai patvirtintos.

J. Wilsonas yra genų terapijos pionierius ir kuria metodus, leidžiančius pakeisti pacientų ląstelių genetinį kodą, siekiant ištaisyti defektus ir gydyti įgimtas ligas.

Jo vadovaujama mokslininkų grupė išsiaiškino, kad kai kuriuos adenovirusus, būdingus žmonėms ir kitiems primatams, bet nesukeliančius žinomų susirgimų, galima panaudoti kaip vektorius sveikai DNR pernešti į ląsteles.

2019 metais buvo patvirtintas tokiu principu pagrįstas preparatas „Zolgensma“ – pirmasis vaistas nuo nugaros raumenų atrofijos. Šiuo metu tiriamos galimybės adenovirusinius vektorius pritaikyti dešimtims kitų susirgimų gydyti.

Vasarį J. Wilsonas sulaukė JAV vyriausybės prašymo, kad jo laboratorija pamėgintų pritaikyti šią technologiją apsaugai nuo COVID-19.

Tačiau tokia galimybė atsivėrė tik „Regeneron“ sukūrus du perspektyvius sintetinius antikūnus nuo koronaviruso, prisitvirtinančius prie patogeno apvalkalo ir neleidžiančius jam prasiskverbti į žmogaus organizmo ląsteles.

Šiuo metu atliekami „Regeneron“ antikūnų klinikiniai bandymai, bet juos skubos tvarka leista vartoti koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, kuriems pasireiškia lengvi arba vidutiniai COVID-19 simptomai, bet esama rizikos susirgimui pasunkėti. Kaip pranešama, šis preparatas buvo panaudotas gydant spalio pradžioje virusu užsikrėtusį prezidentą Donaldą Trumpą.

Tyrėjai tikisi, kad nosies purškalas pateks į epitelio ląsteles ir paveiks jų baltymų gamybos sistemas, kad šios pradėtų gaminti „Regeneron“ antikūnus.

Paprastai antikūnus gamina tik imuninės sistemos ląstelės, tad naujasis metodas būtų itin inovatyvus.

Kadangi koronavirusas į plaučius patenka per kvėpavimo takus, purškalas galėtų atkirsti kelią užkrėsti organizmą.

Be to, adenovirusinis vektorius sukelia tik nesmarkų imuninį atsaką, todėl tikėtina, kad preparato pašalinis poveikis būtų silpnesnis negu kuriamų vakcinų, kurios „išmoko“ imuninę sistemą atpažinti svarbų viruso baltymą.

Pensilvanijos universitetas ir „Regeneron“ tikisi bandymus su gyvūnais baigti sausį ir pateikti JAV Maisto ir vaistų administracijai prašymą pradėti klinikinius bandymus su žmonėmis.