Uždniestrėje – siauroje teritorijoje prie Ukrainos sienos – Rusijos pajėgos buvo dislokuotos šiam prorusiškam regionui per trumpą pilietinį karą po Sovietų Sąjungos subyrėjimo paskelbus nepriklausomybę nuo Moldovos.
Pirmadienį savo pirmoje po rinkimų spaudos konferencijoje proeuropietiška M. Sandu paragino Rusijos karius pasitraukti ir sakė, kad Moldova „niekada nesutiko“ su jų buvimu Uždniestrėje.
M. Sandu pridūrė, jog Moldova „seniai reikalauja“ Rusijos taikdarius pakeisti civiliniais stebėtojais iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
S. Lavrovas sakė, kad M. Sandu pasiūlymas „vargu ar padės sureguliavimo“ procesui, o Maskva „vargiai galės sutikti su tokiais gan neatsakingais reikalavimais“.
Pasak jo, „geri santykiai lemia dėmesį bendriems interesams ir anksčiau pasiektiems susitarimams“.
48 metų M. Sandu, buvusi Moldovos premjerė, per lapkritį įvykusius rinkimus įveikė Maskvos remiamą dabartinį prezidentą Igorį Dodoną. Išrinktoji prezidentė žadėjo subalansuotus šalies ryšius su Rusija ir Vakarais.
Prezidento pareigas ji turėtų perimti gruodžio pabaigoje.
Šiemet kilus protestų judėjimams buvusiose sovietinėse respublikose Baltarusijoje ir Kirgizijoje – tradicinėje Maskvos įtakos sferoje – Rusija Moldovos rinkimuose atvirai rėmė M. Sandu varžovą I. Dodoną.
Analitikai M. Sandu pergalę laiko didžiuliu smūgiu Kremliui, puoselėjusiam viltis, kad prorusiškų pažiūrų I. Dodonas užsitikrins naują kadenciją.
Rusija norėjo, kad susiskaldžiusi Moldova, krečiama politinių neramumų ir saugumo krizių, liktų jos įtakos sferoje, kai kelias Kremliaus sąjungininkų vyriausybes krečia politiniai neramumai ir saugumo krizės.
Po pergalės kalbėdamasi su žurnalistais M. Sandu pažadėjo išlaikyti „tikrą pusiausvyrą“ užsienio politikos srityje ir „pragmatišką dialogą su visomis šalimis, įskaitant Rumuniją, Ukrainą, Europos šalis, Rusiją ir Jungtines Valstijas“.
„Dirbsiu visiems mūsų šalies piliečiams“, – sakė 48 metų centro dešinės opozicijos politikė, kuri 2019 metais neilgai dirbo premjero poste.
Kreipdamasi į I. Dodono šalininkus ji sakė: „Jūs nepralaimėjote, pelnysiu jūsų pasitikėjimą konkrečiais darbais.“
I. Dodonas buvo pažadėjęs palaikyti glaudžius ryšius su Moldovos „strategine partnere“ Maskva ir sakęs, kad rusų kalba turėtų būti privalomas dalykas mokyklose. Jis atėjo į valdžią 2016 metais, antrajame rinkimų rate įveikęs M. Sandu.
1940–1991 metais Sovietų Sąjungai priklausiusi Moldova yra tarp neturtingiausių Europos šalių; apie 40 proc. jos piliečių yra išvykę į užsienį dirbti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris ragino moldavus paremti I. Dodoną, paskelbus apie jo pralaimėjimą, pasveikino M. Sandu ir palinkėjo jai sėkmės.
„Tikiuosi, kad jūsų, kaip valstybės vadovės, darbas skatins abiejų šalių ryšių konstruktyvią plėtrą“, – buvo sakoma V. Putino pareiškime, paskelbtame Kremliaus tinklalapyje.
Tarp Ukrainos ir NATO narės Rumunijos įsiterpusios mažos Moldovos politika jau seniai yra labai opi. 3,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje vyrauja dvi priešingos stovyklos: pritariančiųjų glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga ir visų pirma Rumunija, ir besikabinančiųjų į sovietinių laikų santykius su Maskva.
Rusija yra dislokavusi karių Moldovos separatistiniame Uždniestrės regione, kurį remia. Po trumpo pilietinio karo, kilusio 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, atsiskyrusios Uždniestrės tarptautinė bendrija nepripažįsta. M. Sandu turi būti prisaikdinta po gruodžio 23 dienos, kai pasibaigs I. Dodono įgaliojimai.