Vaizdo klipo peržiūrų skaičius „YouTube“ jau siekia daugiau nei 3 milijonus. Komentaruose gausu baltarusių padėkų. Daina išleista dar 2019 m., tačiau vaizdo klipas paskelbtas visai neseniai. Grupės narys Michailas Epifanovas (sceninis pseudonimas – Shym) interviu „Nastojaščeje vremia“ pasakojo, kuo būtent jį sužavėjo protestai Baltarusijoje.
– Ar klipo siužetą įkvėpė įvykiai Baltarusijoje?
– Panašu, kad taip. Tai daina iš mūsų paskutinio albumo. Jis buvo išleistas praėjusią žiemą, gruodį. Albumas vadinasi „Ob izjane poniatno“. Mes norėjome nufilmuoti šios dainos vaizdo klipą, tačiau kažkaip neturėjome idėjų. Prasidėjus Baltarusijos įvykiams, ši idėja susidėliojo savaime.
– Kas konkrečiai jums padarė įspūdį Baltarusijos protestuose?
– Yra keletas dalykų. Pirma, kaip žiauriai jėgos struktūrų pareigūnai elgiasi su savo piliečiais. Baltarusijos piliečių nesmurtinio pasipriešinimo lygis yra kažkas nuostabaus. Manau, štai šie dalykai. Iš pradžių buvo apėmęs jausmas, kad tie įvykiai yra trumpalaikiai. Dabar, žinoma, stebina, kad jie tęsiasi tokį ilgą laikotarpį.
– Ar jūs atradote paaiškinimą tam jėgos pareigūnų žiaurumui, apie kurį kalbate?
– Manau, jiems tiesiog plaunamos smegenys. Žinau, kad Baltarusijoje egzistuoja ideologijos mokytojai ir treneriai. Suprantama, kad ir Rusijoje yra kažkas panašaus – žmonės, dirbantys su jėgos struktūrų pareigūnais, juos nuteikinėjantys.
Bet, man regis, Baltarusijoje darbuojasi labai gerai žmogaus psichiką išmanantys specialistai, nes pareigūnų elgesys tikrai žvėriškas. Vadinasi, reikia sveiką žmogų įtikinti, kad tas, kurį jis muša, yra apskritai nebe žmogus, kad tai avis, narkomanas, kraštutiniais atvejais – kad jis nenusipelno jokios užuojautos.
Pasiekta kažkokia užhipnotizuojančios įtakos viršūnė. Aš viliuosi, kad artimiausioje ateityje šis reiškinys bus išaiškintas ir paaiškės, kokiu būdu pavyko pareigūnus taip užhipnotizuoti.
– Jūsų dainos vaizdo klipe rodoma, kaip duktė smerkia tėvą „siloviką“. Kaip manote, kiek tai panašu į realius įvykius Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnų šeimose?
– Manau, kai pasirenki veikti blogio, prievartos pusėje, negali to palikti už savo buto durų. Esu beveik tikras, kad tokie dalykai nepraeina nepastebėti.
Ką aš turiu omenyje? Yra žinoma, kad iš vadinamųjų karštųjų taškų sugrįžę žmonės jaučia karo sukeltas traumas, su jais ilgai dirba specialistai. Aš negaliu įsivaizduoti, kiek psichologine prasme traumuotas yra žmogus, taikos metu mušantis savo kaimynus.
Tokie dalykai neabejotinai sugrįžta atgal ir turės poveikį ateityje. Prireiks ne tik tiriamosios veiklos, bet ir didžiulės psichologinės pagalbos.
– Jūsų vaizdo klipo pabaigoje sumuštų veikėjų veidus netikėtai nušviečia šypsena. Ar manote, kad galiausiai nugalės tie, kuriuos mušė?
– Visa tai bent jau baigsis. Mes linkstame prie to, kad dabar priklausome grupei, mes esame tarsi pašnekovai, mes esame dalyviai ir liudininkai.
Tikimės, jog stebime paskutinę despotų agoniją. Man sunku patikėti, kad XXI amžiuje dar yra tokių šalių, kurias, grubiai tariant, valdo karaliukas, meluojantis visai šaliai, valdžią išlaikyti galintis tik melu ir jėga. Tuo patikėti sunku, tačiau užtenka tik atmerkti akis – visa tai matyti. Todėl šis metas yra unikalus, ir jis tikrai praeis. Manau, mūsų vaizdo klipo veikėjų šypsena pabaigoje byloja: „Draugai, tai greitai baigsis“.
– Ar galite įsivaizduoti panašią situaciją Rusijoje?
– Tam tikra prasme – taip, bet, man atrodo, Rusijoje tokie įvykiai vystytųsi pagal gerokai žiauresnį ir trumpesnį scenarijų. Ar galite įsivaizduoti, kad prieš lipdami ant suolelio rusai nusiautų batus?
Aš to įsivaizduoti negaliu. Tas santūrumas, kurio dėka Baltarusijos žmonės užtikrina, kad protestai išliktų taikūs, nepaprastai gerai apibūdina baltarusius ir atsako į šį klausimą: „Kuo skiriasi baltarusiai ir rusai?“.
– Kai kurie Rusijos muzikantai palaikė Aliaksandrą Lukašenką, dainavo „Liubimuju ne otdajut“ („Mylimosios neatiduoda“ – tai paties A. Lukašenkos citata). Kaip jūs manote, kodėl?
– Aš nesiimu vertinti kiekvieno muzikanto situacijos, tačiau žinau, kad daugelis jaučiasi patogiai, besišildydami po dabartinės valdžios sparneliu. Žinoma, už tai jie atlieka bet kokias reikiamas užduotis. Kam reikia, tiems padainuos, kam reikia, tiems pašoks.
– Jūs rengiatės koncertuoti Baltarusijoje. Kyla pavojus pačiam koncertui – tai mažiausia rizika. Didžiausia rizika – kad jus gali suimti.
– Norėčiau pasakyti: „Na, nejaugi mums neteko apsilankyti suimtiesiems skirtame automobilyje?“. Žinoma, pakartoti to nesinori. Šioje istorijoje mane labiausiai neramina koncerto atšaukimas. Taip, tai įmanoma.
Būtų tikrai gaila. Bet galiu pasakyti, kad jeigu šis koncertas būtų atšauktas, mes vis tiek bet kokiu atveju greitai susitiksime, nes viskam yra ribos. Ši istorija su jūsų karaliuku užsitęsė, ilgiau taip būti nebegali. Viskam ateina galas.
– Ar norėtumėte, kad A. Lukašenka išvystų jūsų vaizdo klipą?
– Man atrodo, jis nieko nesuprastų. Sprendžiant iš jo būklės, turiu įtarimą, kad jis yra tiesiog beprotis. Tai tas pat, kas rodyti vaizdo klipą žmogui, paskendusiam visiškame pamišime. Jam tai tebus mirgantys šešėliai, paveikslėliai – jis nepajėgs viso to sudėlioti į bendrą seką.
– Kodėl klipas nufilmuotas Kijeve?
– Viskas labai paprasta: Kijeve gyvena mūsų draugai, su kuriais mes jau esame nufilmavę ne vieną vaizdo klipą. Tai puikiai dirbanti komanda – Maksimas Ksenda ir Jelena Čechovskaja. Šiuo metu mes labai aktyviai kuriame naujausią albumą, kuris pasirodys gruodžio 10 d. – jau greitai.
Mes ieškojome žmonių, galinčių nufilmuoti vaizdo klipą be didelio mūsų įsitraukimo. Tiesą pasakius, Maksimas, vaizdo klipo režisierius, pasiūlė keletą klipo versijų. Negalėjome apsispręsti, ar jos mums patinka. O kai prasidėjo įvykiai Baltarusijoje ir Maksimas pasiūlė šią istoriją, pasidarė aišku, kad tai pati geriausia mūsų dainos vizualizacija.