„Vertiname padidėjusį Rusijos aktyvumą kaip priemonę įvykiams Baltarusijoje ir Kalnų Karabache spręsti“, – sakė J. Stoltenbergas, pridūręs, kad šį klausimą NATO gynybos ministrai svarstys per antradienį ir trečiadienį vyksiantį susitikimą.

Jo teigimu, Maskva telkia savo pajėgas su Aljansu besiribojančiuose regionuose – „nuo Tolimosios Šiaurės iki Sirijos ir Libijos“.

NATO vadovas pažymėjo, kad Rusija taip pat modernizuoja savo branduolinį arsenalą ir dislokuoja naujas raketas. Dėl šios priežasties, nurodė J. Stoltenbergas, ministrai kalbės ir apie ginklų kontrolės mechanizmus, galinčius pakeisti vasarį baigsiančią galioti naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį – paskutinį svarbų susitarimą, ribojanti JAV ir Rusijos branduolinius arsenalus.

Kai kurie ekspertai mano, kad Rusija ir JAV dar gali spėti pratęsti šį paktą penkeriems metams.

Spalį Baltieji rūmai pranešė, kad atmetė Kremliaus siūlymą be jokių sąlygų pratęsti START sutartį vieniems metams. Vašingtonas siūlė pratęsti sutartį su sąlyga, kad abi šalys įšaldys savo branduolinius arsenalus. Vėliau Maskva pareiškė, kad sutiktų žengti tokį žingsnį, jeigu JAV sutiktų pratęsti sutartį dar metams.

J. Stoltenbergas taip pat pranešė, kad NATO pakvietė išrinktąjį JAV prezidentą Joe Bideną į viršūnių susitikimą „ateinančių metų pradžioje“, kai jis pradės eiti valstybės vadovo pareigas.

„Tiksli data dar nepaskirta. Tačiau NATO viršūnių susitikimas bus. Ir, suprantama, ten bus visi NATO [šalių] lyderiai“, – sakė jis prieš ministrų derybas.