Scenarijus paremtas COVID-19 atvejų skaičiumi, užfiksuotu nuo rugpjūčio 24 iki lapkričio 6 d. Jame išdėstoma, kaip virusas galėtų toliau plisti nuo dabar iki kovo. Scenarijus prognozuoja, kad pikas bus pasiektas gruodžio viduryje.
Tiesa, Visuomenės sveikatos agentūros vadovas Johanas Carlsonas pabrėžia, kad, priklausomai nuo besiklostančios situacijos, scenarijus gali kisti.
„Tai scenarijus, ne prognozė“, – spaudos konferencijoje aiškino J. Carlsonas, pridurdamas, kad koronavirusas yra naujas virusas, todėl neįmanoma palyginti, kaip jis vystėsi anksčiau. Dėl šios priežasties belieka kliautis matematiniais modeliais, paremtais tuo, ką apie situaciją žinome dabar. Situacija labai priklauso nuo išorės veiksnių.
Pasak J. Carlsono, modelis paremtas prielaida, kad žmonės laikysis esamų rekomendacijų – laikysis atstumų, vengs būriavimosi, ribos artimus socialinius kontaktus, bendraus tik „burbuluose“. Jei taip nebus, pasekmės gali būti gerokai liūdnesnės.
„Atminkite skaičių aštuoni“, – pažymėjo toje pačioje spaudos konferencijoje dalyvavęs premjeras Stefanas Löfvenas. Švedijoje draudžiami vieši renginiai, kuriuose dalyvautų daugiau nei aštuoni žmonės, tačiau vyriausybė tvirtina besivilianti, kad šis standartas bus imtas taikyti visoms be išimties situacijoms.
S. Löfvenas taip pat paragino prieš Kalėdas apsipirkinėjančius žmones vengti spūsčių parduotuvėse.
Naujasis scenarijus parengtas vyriausybės prašymu. Visuomenės sveikatos agentūrai nurodoma kas mėnesį jį atnaujinti. Siekiama, kad šis scenarijus padėtų kitoms Švedijos tarnyboms dėlioti koronaviruso nenumatytų atvejų planus.
Nors scenarijus numato, kad pikas bus pasiektas po kelių savaičių, tai nereiškia, kad virusas artimiausiu metu turėtų pasitraukti. Scenarijus taip pat numato, jog viruso plitimas iki vasario pabaigos išliks intensyvesnis nei vasarą.
Švedija nesitiki, kad rizikos grupių vakcinacija būtų įmanoma iki sausio.