Valstybinė televizija citavo šaltinius, patvirtinusius Mohseno Fakhrizadeh mirtį.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas tvirtino, kad esama „rimtų ženklų apie Izraelio vaidmenį“ per šį incidentą.
„Teroristai šiandien nužudė iškilų Irano mokslininką. Šis bailumas – ir rimti ženklai apie Izraelio vaidmenį – rodo nusikaltėlių desperatiškas pastangas pakurstyti karą“, – per „Twitter“ parašė M. J. Zarifas.
Jis taip pat paragino tarptautinę bendriją „baigti gėdingą dvejopų standartų [taikymą] ir pasmerkti šį valstybinio teroro aktą“.
Izraelis atsisakė pateikti komentarų dėl M. Fakhrizadeh nužudymo. Anksčiau Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu per vieną spaudos konferenciją yra sakęs: „Prisiminkite šitą pavardę“.
Izraelis yra įtariamas beveik prieš dešimtmetį įvykdęs virtinę Irano branduolinės fizikos mokslininkų nužudymų.
Irano oficiali naujienų agentūra „Fars“, kaip manoma, artima šalies Revoliucinei gvardijai, pranešė, kad išpuolis buvo įvykdytas Absarde, nedideliame į rytus nuo Teherano esančiame mieste. Liudininkai pasakojo girdėję sprogimą, o po jo – automato šūvių papliūpas. Išpuolio taikiniu tapo automobilis, kuriuo važiavo M. Fakhrizadeh, sakoma pranešime.
Sužeistieji, tarp kurių yra M.Fakhrizadeh apsaugininkų, nuvežti į vietos ligoninę.
Vėliau valstybinės televizijos interneto svetainėje pasirodė nuotrauka, kurioje matyti kelią uždarę saugumo pajėgų kariai. Internete išplatintose vaizdo nuotraukose ir įrašuose matyti automobilis „Nissan“ su kulkų suvarpytu priekiniu stiklu ir kraujo dėmės ant kelio.
Kol kas atsakomybės už šią ataką neprisiėmė nė viena grupuotė, tačiau Irano žiniasklaida priminė anksčiau B. Netanyahu mokslininkui rodytą dėmesį.
Sukarintų Revoliucinės gvardijos pajėgų vyriausiasis vadas Hosseinas Salami (Hoseinas Salamis) netiesiogiai pripažino, kad išpuolis buvo nukreiptas prieš M. Fakhrizadehą.
„Branduolinių mokslininkų žudymas yra žiauriausias būdas neleisti mums siekti šiuolaikinio mokslo (pasiekimų), – paprašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Irano aukščiausiojo lyderio patarėjas ir kandidatas 2021 metų prezidento rinkimuose Hosseinas Dehghanas (Hoseinas Dehganas) taip pat paskelbė žinutę savo tviterio paskyroje.
„Paskutinėmis jų lošimų sąjungininko politinio gyvenimo dienomis sionistai siekia suintensyvinti ir padidinti spaudimą Iranui, sukelti didžiulį karą, – parašė H. Dehghanas, akivaizdžiai turėdamas galvoje JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą). – Mes kaip žaibas kirsime šio engto kankinio žudikams ir priversime pasigailėti dėl jų veiksmų.“
Aplink Absardą yra daugybė Irano elito vilų, iš kurių atsiveria vaizdai į aukščiausią šalyje Damavando viršukalnę. Dėl koronaviruso pandemijos penktadienį – vieną iš savaitgalio dienų Irane – keliai buvo tuštesni nei paprastai, todėl išpuolio organizatoriams buvo patogiau imtis veiksmų.
M. Fakhrizadeh vadovavo Irano vadinamai programai „Amad“ (Viltis). Izraelis ir Vakarai įtaria, kad tai buvo karinė programa, kurios tikslas – išsiaiškinti Irano galimybes susikurti branduolinį ginklą. Tuo metu Teheranas seniai tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taikaus pobūdžio.
Remiantis Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), programa „Amad“ buvo užbaigta praėjusio dešimtmečio pradžioje. Dabar Irano branduolinius objektus stebi agentūros inspektoriai, kaip yra numatyta Teherano susitarimu su galingosiomis valstybėmis, nors šiai sutarčiai gresia žlugti.
M. Fakhrizadeh buvo nužudytas likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Joe Bideno (Džo Baideno) prisaikdinimo JAV prezidentu.
J. Bidenas žada sugrįžti prie diplomatijos su Iranu ir atsisakyti ketverius metus D. Trumpo vykdytos karingos politikos šios valstybės atžvilgiu. 2018 metais D. Trumpo administracija pasitraukė iš branduolinio susitarimo su Iranu ir sugrąžino skaudžias sankcijas Teheranui.
Virtinė nužudymų
D. Trumpas tuo metu pareiškė, jog šis susitarimas, oficialiai vadinamas Bendru išsamių veiksmų planu (JCPOA), nesuteikė pakankamų garantijų, kad Teheranas negalės pasigaminti branduolinių ginklų.
Iranas visuomet neigė, kad nori papildyti savo arsenalą tokiais ginklais.
D. Trumpas penktadienį tviteryje pasidalijo pranešimais apie M. Fakhrizadeh nužudymą, bet pats jo nekomentavo.
Žmogžudystė buvo įvykdyta praėjus dienai po Tailando pranešimo, kad Iranui buvo grąžinti trys piliečiai, kalinti dėl nepavykusio mėginimo 2012 metais surengti sprogdinimą Bankoke. Izraelis tą sąmokslą siejo su virtine atakų prieš jo diplomatus visame pasaulyje.
Iranas pareiškė, kad tie trys asmenys buvo „verslininkas ir dar du“ piliečiai, sulaikyti pareiškus jiems „melagingų kaltinimų“, bet savo teiginio nedetalizavo.
M. Fakhrizadeh tapo vėliausia auka per virtinę pastaraisiais metais įvykdytų atominių elektrinių mokslininkų nužudymų. Šiitiška respublika dėl šių išpuolių kaltina Izraelį.
Dienraštis „The New York Times“ anksčiau lapkritį pranešė, kad du motociklu važiavę Izraelio agentai Vašingtono nurodymu Teherane slapta nušovė teroristų tinklo „al Qaeda“ antrą pagal rangą vadeivą.
Vadeiva, žinomas Abu Muhammado al Masri (Abu Muhamado Masrio) slapyvardžiu, buvo nukautas rugpjūtį kartu su savo dukra Miriam – velionio „al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno sūnaus Hamzos našle, informavo amerikiečių leidinys, remdamasis šaltiniais žvalgybos tarnybose.
Tačiau Iranas pareiškė, kad tas pranešimas buvo pagrįstas „išgalvota informacija“ ir dar kartą paneigė, jog šiitiškos respublikos teritorijoje veikia kokie nors šios sunitų ekstremistų grupuotės nariai.
Iraniečių naujienų agentūros IRNA ir „Mehr“ tuo metu pranešė apie panašų incidentą, o aukas identifikavo kaip 58 metų libanietį istorijos mokytoją Habibą Dawoudą (Habibą Davudą) ir jo 27 metų dukterį Maryam (Mariam). Išsamesnės informacijos agentūros nepaskelbė.