Po to, kai prieš daugiau nei dvejus metus buvo prisaikdintas prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, jo rizikingi veiksmai nutolino jį nuo glaudesnės sąjungos su Vakarais. Turkija priartėjo prie Maskvos, atstumdama kitus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narius ir su jais susipriešindama.
Naujausi įvykiai verčia Turkiją permąstyti savo planus, teigia šaltiniai.
Ankaros interesai vis labiau kertasi su Rusijos lyderio Vladimiro Putino interesais. Rusija ir Turkija prieš sudarant paliaubas Libijos kare buvo priešingose pusėse, o Sirijos konflikte siekia skirtingų tikslų.
Negana to, Turkija įsibrovė į Rusijos „kiemą“ Kaukaze, palaikydama Azerbaidžaną 44 dienas trukusiame kare su Armėnijos pajėgomis dėl Kalnų Karabacho.
O tada dar yra JAV, kur prezidentas Donaldas Trumpas, net ir nesutarimų metu deklaravęs asmenines simpatijas R. T. Erdoganui, palieka Baltuosius rūmus. Tuo tarpu Europos lyderiai Europos Sąjungos susitikime, prasidedančiame gruodžio 10 d., ketina apsvarstyti bausmę Turkijai už jos vienašališką energijos šaltinių paiešką ginčijamuose Viduržemio jūros vandenyse.
Sankcijos pakenktų Turkijos ekonominiam atsigavimui po pandemijos suvaržymų – praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai nauja aukščiausio rango pareigūnų komanda pradėjo bandymus sustiprinti žlungančią valiutą.
Panašu, kad R. T. Erdoganas yra pasiryžęs taikytis. „Nė vienai šaliai ar institucijai neturime pretenzijų, kurių nebūtų galima išspręsti per politiką, dialogą ar derybas“, – sekmadienį pareiškė jis, ragindamas ES padėti įveikti kliūtis, trukdančias Turkijos siekiui prisijungti prie bloko ir laikytis susitarimų dėl muitų ir bevizio kelionių režimo.
„Tą patį norą reiškiame ir santykiuose su savo sąjungininke Amerika“, – pridūrė jis.
Pareigūnai užsiminė, kad Turkija, siekdama išvengti JAV bausmių, atribos nuo NATO sistemų savo įsigytas ir išbandytas rusiškas oro gynybos raketas S-400. R. T. Erdoganas nusiuntė į Briuselį savo pasiuntinį, kad šis pamėgintų sumažinti įtampą su ES.
Vis dėlto pataisyti ryšius, kuriems pakenkė ir Vakarų parama kurdų kovotojams Sirijoje bei JAV kaltinimai pagrindiniam Turkijos bankui dėl sankcijų nepaisymo, nebus taip paprasta.
Praėjusių metų gruodį J. Bidenas išjuokė R. T. Erdoganą kaip autokratą ir pasižadėjo palaikyti jo vidaus opoziciją, o karinis Ankaros bendradarbiavimas su Rusija sukėlė NATO pasipiktinimą: galima tikėtis, kad organizacija vėl įsileis Turkiją tik po sunkių derybų.
Turkijos dujų žvalgyba Viduržemio jūroje papiktino Graikiją ir Kiprą. Negana to, R. T. Erdoganas susivaidijo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl pastarojo komentarų apie islamą.
D. Trumpas po Rusijos raketų sandorio sustabdė Turkijos dalyvavimą kuriant naikintuvą F-35, tačiau Kongresas reikalauja dar griežtesnių bausmių. Jis svarsto teisės aktus, kurie priverstų prezidentą įvesti sankcijas Turkijai už jos karinį flirtą su Maskva.
Pasak šaltinių, Ankara tikisi, kad J. Bideno tikėjimas daugiatautėmis institucijomis ir transatlantiniai ryšiai padės jai susitaikyti su NATO partneriais ir padidins ilgai planuotų ginklų sandorių tikimybę.
Šaltinių teigimu, Turkijos pėdsakas Artimųjų Rytų karo zonose padidintų aljanso galimybes suvaldyti Rusijos ekspansiją.
Turkija nori toliau plėtoti savo gynybos pramonę, kartu su NATO sąjungininkais gamindama tankus, raketas ir karinius lėktuvus. Pasak šaltinių, ji ragina Kanadą nutraukti kai kurių dronų technologijų eksporto draudimą ir nori, kad Prancūzija sutiktų dėl bendros „Eurosam“ raketų gamybos.
Anot jų, Rusija kol kas nepateisino lūkesčių, kad perleis pažangiame S-400 naudojamą technologiją ar pradės bendrą gamybą. Panašūs Turkijos reikalavimai sugriovė jos pastangas įsigyti amerikietiškas „Patriot“ raketas.
R. T. Erdoganas telefonu kalbėjosi su Saudo Arabijos monarchu Salmanu bin Abdulazizu, išsakydamas norą pataisyti ryšius su karalyste, teigė šaltiniai.
Valstybių santykiai beveik žlugo, kai Saudo Arabijos agentai 2018 m. prie Stambulo konsulato nužudė „Washington Post“ apžvalgininką Jamalą Khashoggi, griežtą Persijos įlankos karalystės kritiką.
Turkija, kuri žmogžudystės užsakymu apkaltino du Saudo Arabijos karūnos princo Mohammedo bin Salmano vyriausiuosius padėjėjus, padarė viską, ką galėjo, kad ištirtų žmogžudystę, tačiau dabar metas susitelkti į abišalius klausimus, teigė šaltiniai.
Apklausos Rijado parduotuvėse parodė, kad Saudo Arabijos valdžios institucijų paskelbtas neoficialus boikotas Turkijos prekėms pamažu švelnėja.
