Gruodžio 9 dienos duomenimis, šalyje užfiksuota daugiau nei 28 tūkst. COVID-19 atvejų ir 424 mirtys. Didžiausias užsikrėtimų skaičius nuo pat pandemijos pradžios užfiksuotas lapkričio 27 d. – tuomet pranešta apie 618 atvejų. Tačiau kasdienė statistika nėra tokia niūri kaip likusioje Europoje.
Tokiais mažais skaičiais negali pasigirti jokia kita Europos šalis.
Palyginimui: Danija, kur gyvena maždaug šeši milijonai žmonių (panašiai kaip ir Suomijoje), šiuo metu skaičiuoja 98 tūkst. naujojo koronaviruso atvejų. Slovakijoje, kurios populiacijos dydis taip pat primena Suomijos, susirgo daugiau nei 122 tūkst. žmonių. Švedijoje gyventojų dvigubai daugiau, o susirgimų 305 tūkst. Tad kodėl suomiai demonstruoja palyginti gerus rezultatus ir kovoje su COVID-19 pavadinami pirmūnais?
Nors atoki Suomijos geografinė padėtis ir vienas mažiausių gyventojų tankumo rodiklių visoje Europoje – labai svarbūs koziriai kovoje su COVID-19, labai padeda faktas, kad patys suomiai labai gerbia asmeninę erdvę ir mėgsta būti vieni, skelbia „Reuters“.
„Galbūt suomių komforto zona kiek erdvesnė nei daugumos Europos valstybių gyventojų. Mums natūraliai norisi laikytis bent metro atstumo nuo kitų žmonių, nes priešingu atveju pradedame jaustis nejaukiai“, – sako Suomijos visuomenės sveikatos tarnybos THL vadovas Mika Salminenas.
Remiantis „Eurobarometer“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 73 proc. respondentų iš Suomijos teigia, kad pirmosios naujojo koronaviruso bangos suvaldymo priemonės jiems nesukėlė jokių ar tik menkus nepatogumus. 23 proc. apklaustųjų netgi pareiškė, kad valdžios sprendimai „pagerino“ jų kasdienį gyvenimą.
Dauguma suomių tik džiaugėsi galimybe daugiau laiko praleisti gamtoje ar mėgautis saunos malonumais vasarojimui prie ežerų skirtuose vasarnamiuose.
„Mums patinka vieniems klajoti po miškus ir maudytis ežeruose, tad tikrai nemaža dalis suomių nuoširdžiai džiaugėsi galimybe ištrūkti iš miestų“, – sako Suomijos psichinės sveikatos asociacijos vadovas Kristianas Wahlbeckas.
Greita Suomijos reakcija
Dar pavasarį, kai pasaulyje pradėjo augti sergančiųjų skaičius, Suomijos valdžia skubiai ėmėsi veiksmų ir įvedė du mėnesius trukusį karantiną. Buvo uždrausta tiek išvykti, tiek atvykti į Helsinkį ir aplinkines teritorijas.
Mokyklos ir kitos įstaigos buvo uždarytos, netrukus tokiu pavyzdžiu teko pasekti ir restoranams, skelbia dw.com.
„Suomija susizgribo gana greitai, ribojimai socialiniam gyvenimui pritaikyti kone iš karto. Veiksmų imtasi dviem savaitėmis anksčiau, nei taip pasielgė tokios Skandinavijos šalys kaip Norvegija ir Danija, jau neminint Švedijos“, – Vokietijos transliuotojui „Deutschlandfunk Kultur“ sakė Suomijos sveikatos ir visuomenės gerovės instituto vadovas Mika Salminenas.
Jis pridūrė, kad viruso plitimą padėjo suvaldyti būtent laiku įvestas griežtas karantinas.
Kovos su koronavirusu programėlės veiksmingumas
Viena iš Suomijos sėkmės paslapčių – gebėjimas greitai atsekti turėjusius kontaktą su teigiamą koronaviruso testą gavusiais asmenimis. Šiam tikslui buvo sukurta speciali programėlė, panašia naudojasi ir vokiečiai.
Kontaktų atsekimui naudojamą programėlę „Corona Flash“ atsisiuntė kone kas antras suomis.
M. Salmineno kolegos iš kitų sveikatos apsaugos institucijų Europoje apie tokius skaičius galėtų tik pasvajoti.
„Iš esmės i svarbiausias mūsų strategijos veiksnys paremtas testavimu ir kontaktų atsekimu, žinoma, ir karantinu“, – teigia M. Salminenas.
Vokietijoje šia programėle naudojasi tik apie 22 mln. žmonių – maždaug ketvirtadalis visų gyventojų. Iš dalies taip yra todėl, kad žmonių išmanieji pasenę ir neatitinka techninių reikalavimų, kiti nuogąstauja, kad jų duomenimis bus pasinaudota kitiems tikslams.
Svarbiausia – pasitikėjimas
Skirtingai nei Vokietijoje, kur nemažai žmonių neslepia abejonių valdžios atsaku į krizę, arba žmonės paprasčiausiai rimtai nevertina viruso grėsmės, pasitikėjimas Suomijos valdžia šiuo sudėtingu metu pakankamai didelis.
Įgyvendinti viruso plitimo pažabojimo veiksmai šalyje sulaukė tik nedidelio pasipriešinimo, visuomenė gana palankiai sutiko net ir karantiną. Europos Parlamento užsakymu atliktas viešosios nuomonės tyrimas atskleidė, kad net 73 proc. respondentų Suomijoje prisipažino, kad tvarkytis su naujais ribojimais sekasi gana neblogai.
Be to, Suomijoje nerasite nieko panašaus į judėjimą „Querdenker“, kurio šalinininkai aktyviai rengia protesto akcijas net keliuose miestuose.
„Mes tiesiog stengiamės paisyti valdžios nurodymų ir laikytis ribojimų. Manau, kad su tuo susijęs ir faktas, kad visgi gyvename gerovės valstybėje,“ – sako Suomijos „Žaliosios lygos“ partijos politikė Rosa Merilainen.
Dar vienas prie sėkmės prisidėjęs veiksnys – gana stabili Suomijos ekonomikos būklė. Nors ekonomikos našumas Europos Sąjungoje smuko vidutiniškai 14 proc., Suomijos rodiklis sumažėjo 6,4 proc., o tai reiškia, kad šalies ūkio padėtis tikrai nebloga.
Technologiniai privalumai
Perėjimas prie darbo iš namų ir nuotolinio ugdymo Suomijoje buvo gana sklandus, o už tai reikia dėkoti aukštiems šalies kasdienio gyvenimo skaitmenizavimo standartams. Nešiojamasis kompiuteris mokymosi reikmėms – įprastas dalykas šalies moksleiviams. Vokietijoje situacija toli gražu ne tokia pozityvi.
Remiantis Vokietijos visuomenės skaitmeninio raštingumo tyrimu, 68 moksleiviams tenka vienas nešiojamasis kompiuteris. Mažas pajamas gaunančios šeimos prasidėjus nuotoliniam ugdymui susidūrė su nemenkais iššūkiais ir dėl sudėtingos situacijos kaltina Vokietijos valdžios paramos trūkumą.
Balandį pirmosios Suomijos valdžios pastangos suvaldyti virusą iš kitų išsiskyrė didžiausiu namuose dirbti pradėjusių piliečių skaičiumi. „Eurofound“ nustatė, kad nuotoliniu būdu darbuojasi beveik 60 proc. visų dirbančiųjų.
Nevyksta vakarėliai? Jokių problemų!
Vokietijos valdžia neseniai internete pristatė reklaminę kampaniją, kuria ragina žmones likti namuose ir pasyviai leisti laiką ant sofos priešais televizorių. Akivaizdu, kad daugeliui žmonių toks gyvenimo būdas neatrodo patrauklus. Tik Suomija, panašu, ir čia smarkiai lenkia vokiečius.
Europos Parlamento užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad 23 proc. suomių prisipažino, kad per šiais metais šalyje įvestą karantiną jų gyvenimo kokybė pagerėjo.
„Nesame labai socialūs ir mieliau būname vieni“, – AFP naujienų agentūrai paaiškino Helsinkio universiteto socialinės psichologijos ekspertė Nelli Hankonen.
Dar vienas veiksnys, galėjęs atlikti svarbų vaidmenį, tai asmeninė komforto zona – tai, kaip arti norisi būti šalia kito žmogaus. „Gali būti, kad suomių komforto zona didesnė nei kitų europiečių. Mums visai patinka laikytis mažiausiai metro atstumo. Kitu atveju jaučiamės nejaukiai“, – dw.com paaiškina M. Salminenas.
Po pirmosios bangos liepą Suomijoje buvo fiksuojami tik pavieniai COVID-19 atvejai, tačiau šalies valdžia ir toliau laikėsi bene griežčiausių Europoje kelionių ribojimų, o tai reiškia, kad antroji banga Suomiją pasiekė tvirtai stovinčią ant kojų.
„Autobuse dvivietėje sėdynėje sėdime po vieną, mums tai natūralu, o ne kažkoks socialinio atstumo laikymasis. Manau, kad tai auklėjimo ir kultūriniai dalykai“, – „Reuters“ sakė mokytoja Suomijoje dirbanti Juha.
Ėmėsi papildomų ribojimų
Visgi pastarosiomis savaitės Suomijos sostinėje smarkiai padaugėjus COVID-19 atvejų įvesti nauji suvaržymai dėl koronaviruso.
Dėl „neraminančios padėties“ Helsinkyje vidurinės mokyklos, bibliotekos ir baseinai uždaryti, uždrausti visi vieši renginiai.
„Siūlome naudoti visas miesto galioje esančias priemones“, – lapkričio pabaigoje sakė miesto meras Janas Vapaavuori ir įspėjo, kad sveikatos apsaugos ir kontaktų atsekimo įstaigos gali būti perkrautos.
Paskelbti suvaržymai galios iki gruodžio 18 d.
Helsinkyje iki tol galiojo negriežtas kontrolės režimas, apėmęs savanoriškus privačių renginių uždarose patalpose ribojimus ir rekomendaciją kai kuriais atvejais dėvėti kaukes.
Gyventojai skatinami apriboti konktaktų artimoje aplinkoje skaičių. Rekomenduojama atsisakyti šeimos susibūrimų, įskaitant įvairias šventes. Laidotuvėse taip pat rekomenduojama susiburti nedideliam skaičiui žmonių.
Suomiai raginami apriboti ir išvykas į kitus regionus.
Visgi kavinėms ir restoranams itin griežti apribojimai nėra taikomi. Helsinkyje šios įstaigos gali dirbti nuo 5 ryto iki 23 val. vakaro.
Šalis, siekdama užkirsti kelią infekcijos plitimui, nuo kovo 19 iki gegužės 13 d. buvo užvėrusi savo sienas. Nuo rugsėjo 19 d. į šalį be saviizoliacijos įleidžiami žmonės, atkeliaujantys iš šalių, kuriose sergamumas pastarąsias dvi savaites nesiekė 25 atvejų, tenkančių 100 tūkst. žmonių.
Nuo spalio 1 d. žmonėms iš šalių, kuriose ši riba viršijama, atvykimas be saviizoliacijos leidžiamas turint du neigiamus viruso testus – pirmasis turi būti atliktas prieš kelionę, o antrasis po atvykimo.
Ši priemonė paveikia ES valstybes, Šengeno zoną, ir valstybes iš ES sudaryto trečiųjų šalių sąrašo. Ji netaikoma tokioms valstybėms kaip Rusija ir JAV.