Tai strategija, padėjusi Japonijai išvengti ir karantino, ir tūkstančių mirčių – tačiau dabar jai metamas naujas iššūkis, nes prasidėjus šaltiems orams infekcijos sparčiai plinta. H. Oshitani baiminasi, kad jo tauta gali būti nepasirengusi.

„Žmonių atidumas mažėja, – interviu „Bloomberg News“ sakė virusologas ir infekcinių ligų specialistas H. Oshitani. – Gali būti, kad pastebėsime staigų sunkių atvejų ir mirčių padaugėjimą.“

Panašu, kad jo prognozės pildosi, Japonijai kasdien fiksuojant rekordinius užsikrėtimų skaičius.

H. Oshitani tapo pasauliniu „Japonijos modelio“ ambasadoriumi dėl savo ankstyvos įžvalgos apie tai, kaip perduodamas virusas. Kol daugelis visuomenės sveikatos ekspertų pagrindinį dėmesį skyrė rankų plovimui ir perdavimui paviršiais, o kai kurios šalys ginčijosi dėl kaukių dėvėjimo, H. Oshitani jau kovo mėnesį ėmė rūpintis infekuotų klasterių paieška ir užtikrinimu, kad žmonės vengtų „Trijų C“.

Rezultatas – susirgimų skaičius Japonijoje nė iš tolo neprilygo JAV ir daugeliui Europos šalių net tada, kai gyvenimas iš esmės normalizavosi. Japonija iš viso užregistravo apie 188 000 atvejų. Šalyje, kurios populiacija seniausia pasaulyje, nuo COVID-19 mirė daugiau nei 2700 žmonių.

Tačiau dabar šalis susiduria su atgimstančiu ir vis didėjančiu protrūkiu: atvejų skaičiai siekia naujus rekordus (virš 3000), o sostinė Tokijas skelbia visų laikų aukščiausius skaičius. Vietos pareigūnai visoje šalyje ėmė svarstyti griežtesnes priemones apriboti darbo valandas, nors valdžios institucijos gali imtis tik ribotų veiksmų, kadangi konstitucija joms nesuteikia teisinės galios versti gyventojus laikytis karantino.

Tačiau H. Oshitani nerimauja, kad darosi vis sunkiau paveikti gyventojų elgesį, lyginant su pavasariu, kai neaiški pandemijos grėsmė privertė žmones keisti savo įpročius. Nors daugelis šalių susiduria su karantino nuovargiu, Japonijos pozicija ypač sudėtinga: neturint galimybės priverstinai įvesti karantiną, šalis privalo kliautis žmonių bendradarbiavimu taikant savanoriškas priemones.

„Nemanau, kad šis virusas išnyks per ateinančius mėnesius ir netgi per ateinančius metus, todėl turime rasti tinkamiausią būdą, kaip su juo gyventi, – pabrėžė jis. – Su tuo ir vargstame – bandome rasti tinkamiausią būdą.“

Hitoshi Oshitani
Foto: Zuma Press / Scanpix

Ankstyvos įžvalgos

Nuo pat pradžių H. Oshitani laikėsi požiūrio, kad naujojo koronaviruso pašalinti nepavyks – tik sukontroliuoti. Visiškai kitoks buvo SARS protrūkis, per kurį jis koordinavo Azijos atsaką dirbdamas Pasaulio sveikatos organizacijos Vakarų Ramiojo vandenyno padalinyje.

„Nuo pat pradžių jis sakė, kad nėra būdo sutriuškinti šio viruso – žmonijai reikia iš esmės permąstyti dabartinį gyvenimo būdą“, – teigia su H. Oshitani vyriausybės patariamojoje grupėje dirbusi Tokijo universiteto profesorė Kaori Muto.

Analizuodamas išankstinius duomenis, gautus iš Japonijos sveikatos centrų ir kruizinio laivo „Diamond Princess“, taip pat diskutuodamas su savo PSO kontaktais, H. Oshitani greitai susiaurino visas galimas naujojo koronaviruso perdavimo tendencijas, bendradarbiaudamas su Hiroshi Nishiura, infekcinių ligų matematinio modeliavimo ekspertu iš Kioto universiteto.

H. Oshitani taip pat rėmėsi intuicija, išvystyta ankstesniuose darbuose: jis prisiminė PSO mokslinį tyrimą, kuriame buvo užfiksuota, jog gripas, paprastai perduodamas lašeliniu ir kontaktiniu būdu, ore nukeliauja trumpus atstumus. Tai paskatino jį iškelti hipotezę, kad tas pats gali būti taikoma ir naujajam koronavirusui, kuris buvo ką tik atsiradęs Uhane.

Mėnesiais anksčiau nei jų kolegos H. Oshitani ir H. Nishiura suprato, kad lengviausiai virusas plinta prastai vėdinamose patalpose, ir sukūrė „trijų C“ strategiją šiam perdavimo šaltiniui spręsti. PSO nepripažino perdavimo oru iki pat liepos mėnesio.

Japonijos mokslininkai pastebėjo, kad dauguma užsikrėtusių žmonių neperduoda koronaviruso kitiems, nors, skirtingai nei gripas, nedidelė superplatintojų grupė gali būti atsakinga už didžiulį infekcijų skaičių. Užuot skubėję testuoti ir identifikuoti kiekvieną užsikrėtusį asmenį, kaip tai darė valdžios institucijos kitose šalyse, Japonijos pareigūnai visą dėmesį sutelkė į infekcijos klasterių suskaidymą. Maža to, jie pastebėjo, kad virusas gali plisti ir tarp besimptomių nešiotojų, kurie greičiausiai net nenutuokia, kad yra infekuoti.

Nors daugelis šių idėjų tarp visuomenės sveikatos priežiūros atstovų dabar yra plačiai paplitusios, tuo metu jos dar nebuvo visuotinai pripažįstamos.

„Dauguma žmonių tikėjo, kad koronavirusas plinta kaip gripas, o H. Oshitani teorijos tėra jo vaizduotės vaisiai – ar kliedesiai“, – teigia Tomoya Saito, Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto Sveikatos krizių valdymo departamento direktorius.

Hitoshi Oshitani
Foto: Zuma Press / Scanpix

Patirtis su SARS

Nors toks atsakas reiškė, kad pirminė Japonijos sėkmė buvo sutikta su abejone, skepsiu ar laikoma paslaptimi, H. Oshitani nuo pavasario tapo pripažintu visuomenės sveikatos srities ekspertu. Praėjusią savaitę jis Harvardo universiteto internetiniame seminare kreipėsi į daugiau nei 200 JAV pareigūnų, norėdamas pasidalyti duomenimis apie Japonijos kontaktų paieškos metodus, ir beveik kasdien duoda interviu viso pasaulio žiniasklaidai.

„Tik dėl jo pastangų ir to, kaip jis pristato savo duomenis, šiandien mes tiek daug žinome apie tai, ką galima nuveikti „Covid“ situacijoje“, – teigia Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos infekcinių ligų epidemiologijos profesorius Davidas Heymannas, kelis dešimtmečius bendradarbiavęs su PSO.

H. Oshitani, kuklus akiniuotas 61-erių metų vyras, mažai kuo skiriasi nuo eilinio tarnautojo. Pagal išsilavinimą lauko epidemiologas, H. Oshitani atkalė ranką dirbdamas Japonijos plėtros agentūroje Zambijoje, o didžiąją savo karjeros dalį praleido kaip akademikas, šiuo metu bendradarbiaujantis su Tohoku universitetu. Gimtojoje šalyje jis kur kas mažiau žinomas nei kiti aukščiausio rango infekcinių ligų pareigūnai, kaip kad Anthony Fauci JAV. Skirtingai nuo Švedijos epidemiologo Anderso Tegnellio, niekas netatuiruoja jo atvaizdo sau ant kūno.

Tačiau tie, kuriems yra tekę dirbti su H. Oshitani, teigia, kad jo ankstyvas skubos jausmas ir nuolatinis vyriausybės pareigūnų raginimas nuveikti daugiau buvo gyvybiškai svarbūs Japonijos atsakui.

Savo mąstymu H. Oshitani išlieka ikonoklastu. Jis nesijaudina dėl kiekvieno konkretaus viruso atvejo aptikimo ir kritikavo Vakarų tautas dėl masinio testavimo, teigdamas, kad dėl to darosi neįmanoma atsekti kontaktų. Visai tikėtina, anot jo, kad oficialus Japonijos atvejų skaičius atspindi tik trečdalį ar pusę tikrojo užsikrėtusių asmenų skaičiaus, kuris gali būti arčiau 1 milijono.

Tikroji H. Oshitani baimė – praleisti pro akis infekcijų klasterį, kuris Japonijoje galėtų sukelti nekontroliuojamą viruso plitimą, nes tuomet virusas paliestų beveik trečdalį šalies populiacijos, vyresnės nei 65 metų, ir sugriautų sveikatos sistemą. Toks scenarijus darosi vis labiau tikėtinas, nes įvairiose Japonijos vietovėse atsiranda vis nauji klasteriai, grasindami ištempti jo modelį iki lūžio taško.

Ir jei taip atsitiktų – turint omenyje, kad šalies valdžios institucijų įtaka yra smarkiai ribojama, – Japonijai beliktų tikėtis, kad jos gyventojai pabus iš pandeminio nuovargio, o savanoriškas reikalavimų laikymasis padės sukontroliuoti infekciją.

„Per vieną ar dvi savaites atvejų skaičius gali bet kada pašokti, – pabrėžė H. Oshitani. – Jei lauksime, kol atvejų skaičius pasieks tam tikrą tašką, gali būti per vėlu.“

Naujoji banga – sunkesnė


Skirtumai, išryškėję tarp naujausio koronaviruso šuolio Japonijoje ir bangos, nuslopintos vasarą, verčia įstatymų leidėjus stabtelėti, o ekspertus – peržiūrėti savo strategijas, šaliai su labiausiai pažeidžiama populiacija pasaulyje įžengiant į žiemos laikotarpį.

Pastaruoju metu Japonija fiksuoja nerimą keliančius skaičius – daugiau nei 3000 COVID-19 atvejų per parą. Tai rekordiniai skaičiai šaliai, kuri buvo giriama suvaldžiusi pirmąją koronaviruso bangą.

Iš pirmo žvilgsnio nuo lapkričio pradžios pašokusi atvejų banga, regis, niekuo nesiskiria nuo šuolio vasarą, kuris buvo suvaldytas tik šiek tiek pakoregavus politiką. Bet šį kartą šalies valdžia ragina ruoštis „blogiausiam scenarijui“, nes rimtų atvejų skaičius gerokai lenkia vasaros piką.

„Tas faktas, jog rimtų atvejų skaičius stipriai pašoko, verčia mus imtis neatidėliotinų veiksmų“, – pareiškė sveikatos ministras Norihisa Tamura. Japonijoje beveik nėra jokių verslo apribojimų dėl pandemijos. Apsauginių kaukių dėvėjimas yra rekomendacinio pobūdžio.

Smarkiai išaugus infekcijų mastui, vyriausybė siekia užtikrinti, kad nepritrūktų lovų ir gydytojų.

Dabartinis Japonijos protrūkis daugiausia smogė keturiems šalies rajonams su didžiausiomis metropolinių zonų populiacijomis: Saporo miestui, šiaurinėje Hokaido saloje, – pirmajai vietovei, kur atvejų šuolis buvo užfiksuotas tiek per dabartinį, tiek per pirminį protrūkį vasarį; pramoniniam Aičiui, pagrindiniam korporacijos „Toyota Motor Corp.“ uostui; prekybos tėvyne vadinamai Osakai; ir sostinei Tokijui.

Daugelyje šių regionų sunkiausių ligonių lovų pajėgumai jau senka.

„Sunkių atvejų“ apibrėžimas regionuose skiriasi. Tokijas jį taiko tiems, kam būtini plaučių ventiliatoriai arba ECMO aparatas, tuo tarpu pagal nacionalinį apibrėžimą į šią kategoriją patenka tie ligoniai, kurie gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.

Priežastis, nulėmusi sunkių atvejų šuolį, – labai paprasta: daugėja didesnės rizikos grupei priklausančių vyresnių žmonių, kurie šiuo metų laiku dažniau nei per vasaros bangą suserga COVID-19.

Tokia tendencija ypač ryški Tokijuje, kur jaunesni žmonės sudarė didesnę atvejų dalį vasarą, todėl krūvis sveikatos sistemai buvo švelnesnis.

Kai bendras dienos infekcijų skaičius Japonijoje pasiekė 2 000, visų šalies rajonų valdžia ragino inicijuoti trijų savaičių intensyvesnės kovos su virusu laikotarpį. Kiekvienoje iš minėtų keturių metropolinių zonų prašoma barų ir restoranų užsidaryti anksčiau.

Nepaisant susirūpinimo, kad visuomenė galbūt jau jaučia „pandemijos nuovargį“, judumo duomenys rodo, kad raginimai barams užsidaryti anksčiau daro pageidaujamą riboto judėjimo naktinių pramogų rajonuose poveikį.

Net jei ir taip, Japonija turi ruoštis didesniam mirštamumui. Daugiau kaip pusė iš per 2600 koronaviruso aukų Japonijoje priklauso 80-ies ir vyresnių asmenų kategorijai – amžiaus grupei, kurios mirtingumo rodiklis 14 proc., rodo sveikatos ministerijos duomenys. Japonija su seniausia pasaulyje populiacija turi daugiau nei 11,6 mln. asmenų, priklausančių šiai kategorijai.