Gynybos ministerijos Baku pareiškime sakoma, kad pagal anksčiau šį mėnesį Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos pasirašytą susitarimą azerbaidžaniečių „kariuomenės junginiai lapkričio 25 dieną įžengė į Kelbečero regioną“.

Kelbečero rajonas, esantis tarp ginčijamo Kalnų Karabacho regiono ir Armėnijos teritorijos, turėjo būti perduotas lapkričio 15-ąją, bet Azerbaidžanas dėl humanitarinių priežasčių atidėjo terminą.

„Užbaigtas inžinerinis darbas mūsų junginių judėjimui šia kryptimi užtikrinti, sudėtingi kalnų keliai palei karių judėjimo maršrutą valomi nuo minų ir rengiami naudoti“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Pagal susitarimą, sustabdžiusį Azerbaidžano puolimą, kurio metu buvo atkovotos kai kurios per 10-ojo dešimtmečio karą armėnų separatistų užvaldytos teritorijos dalys, Armėnija sutiko perduoti Azerbaidžanui tris aplink Kalnų Karabachą esančius rajonus – Agdamą, Kelbečerą ir Lačiną.

Agdamas buvo užleistas lapkričio 20 dieną, o Lačinas turi būti perduotas gruodžio 1-ąją.

Kelias dienas prieš Kelbečero perdavimą rajono gyventojai pakavo viską, ką buvo galima pasiimti, nenorėdami nieko palikti savo senam priešui.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip vietos gyventojai rinko elektros kabelius, krovė į sunkvežimį vienos hidroelektrinės dalis ir net kirto medžius, kad galėtų juos išsivežti.

Azerbaidžaniečiai, kurie prieš beveik 30 metų pabėgo iš šio regiono, turėtų sugrįžti, o armėnai, kaip sakė vietos mūrininkas Gagikas Jachšibekianas, nenori nieko jiems palikti.

„Todėl jie degina juos [savo namus], kertami medžiai, žmonės viską išsiveža“, – AFP sakė 43 metų vyras.

Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimai dėl Kalnų Karabacho kilo rugsėjo pabaigoje, vėl įžiebdami seną konfliktą dėl šio kalnuoto regiono.

Etninių armėnų anklavas per 10-ojo dešimtmečio karą atsiskyrė nuo Azerbaidžano ir paskelbė nepriklausomybę, tačiau tarptautinėje bendrijoje tebėra pripažįstamas Azerbaidžano dalimi.

Taikos susitarimas buvo pasiektas po šešias savaites trukusių intensyvių kovų, per kurias azerbaidžaniečių kariuomenė sutriuškino armėnų separatistų pajėgas ir kėlė grėsmę pagrindiniam Kalnų Karabacho miestui Stepanakertui.

„Niekada negalės gyventi drauge“

Pagal susitarimą Armėnija praranda septynis regionus, užimtus per minėtą po Sovietų Sąjungos subyrėjimo kilusį karą, kai žuvo 30 tūkst. žmonių ir savo namus turėjo palikti daug čia gyvenusių azerbaidžaniečių.

Separatistai išsaugo didžiąją Kalnų Karabacho sovietinių laikų teritorijos dalį, o palei fronto rajonus ir strateginę reikšmę turintį Lačino koridorių dislokuojama maždaug 2 tūkst. Rusijos taikdarių. Lačino koridorius jungia Kalnų Karabachą su Armėnija.

Iš Kelbečero išvykstantys armėnai sakė, kad nesvarstytų galimybės likti ir gyventi šalia azerbaidžaniečių.

„Azerbaidžaniečiai ir armėnai niekada negalės gyventi drauge“, – sakė 53 metų statybininkas Arturas Kirakosianas.

Kelbečero rajone esančiame Dadivanko mieste inžinierius Grigorijus Grigorianas sakė, kad rengiasi palikti namus, kuriuose gyveno 25 metus, kur „užaugo ir į mokyklą ėjo“ jo vaikai.

Armėnai plūdo atsisveikinti su Dadivanko vienuolynu

Tarpininkaujant Rusijai Azerbaidžanas ir Armėnija sudarė paliaubų sutartį – taip šimtai teritorijų atisurs azerų rankose. Tačiau armėnai baiminasi ir dėl istorinių krikščioniškų paminklų, kurie taip pat pereis Azerbaidžano žinion.

Vienas tokių objektų – Dadivanko mieste esantis XII amžiaus vienuolynas. Kaip Delfi pranešė šiuo metu Kalanų Karabache esantis keliautojas Aurimas Mockus, prie Dadivanko vienuolyno jau dislokuotos rusų pajėgos, vadinamos „taikdariais“. Kaimas aplink vienuolyną apleistas – armėnai iš čia pagal pasirašytą taikos susitarimą buvo priversti išsikraustyti. Kai kurie jų netgi nusprendė sudeginti savo namus, kad tik jie neatitektų azerams.

Pastarosiomis savaitėmis tikintieji plūdo Dadivanko į vienuolyno kompleksą.

Nors Baku tikino, kad išsaugos istorinę ir dvasinę reikšmę turinčias vietas, armėnai baiminasi, kad jų krikščioniški paminklai yra pasmerkti.

IX a. pradėtas statyti vienuolynas stūkso virš kelio tarp Armėnijos sostinės Jerevano ir Stepanakerto, arba Chankendi, kaip jį vadina azerbaidžaniečiai, – pagrindinio ginčytino Kalnų Karabacho regiono miesto.

Maždaug XII a. įkurtas Dadivanko vienuolynas pergyveno šimtmečius neramumų ir tebėra didingas akmens kompleksas bei Armėnijos Apaštališkosios Bažnyčios pasididžiavimas.

„Labai sunku, labai skauda. Atėjome atsisveikinti“, – AFP sakė 40-ies metų amžiaus lankytojas, slėpdamas ašaras po dideliais akiniais nuo saulės.

Būreliai žmonių, atvykusių galbūt paskutinį kartą pamatyti ant kalno šlaito stovinčio vienuolyno, paskendę mintyse vaikštinėja centriniu akmeniniu taku tarp bazilikos ir koplyčios.

Ant šv. Dadi, laikomo vienuolyno įkūrėju, kapo guli keletas nuvytusių rožių. Bažnyčioje veikiančio nedidelio kiosko savininkas pakuoja neparduotas žvakes ir aptarnauja paskutinius klientus.

Prie vienuolyno matomi vaizdai, įskaitant jo link vedančiu nedideliu keliuku skubančius automobilius, primena turistų antplūdį atostogų metu, tik šį kartą akivaizdžiai juntamas liūdesys ir sumišimas.

Stovėdamas po dviem XIII a. freskomis, dvasios tėvas Hovhannesas karčiai kalba apie Azerbaidžaną, ilgametį Armėnijos priešininką, kurio didžioji gyventojų dalis yra musulmonai. Jo teigimu, „ta šalis neturi tokių pačių vertybių, kokias turime mes“.

Armėnijos vyriausybė pranešė, kad yra „nepaprastai susirūpinusi“ dėl šio unikalaus palikimo ateities, nepaisant Baku pažadų išsaugoti visas istorines ir religines vietas.

„Žmonės prarado mylimuosius, prarado namus. Jie nenori prarasti Dadivanko vienuolyno“, – AFP sakė dvasios tėvas Hovhannesas. Jo veidą puošia ilga žila barzda, o ant kaklo kabo sidabrinis nukryžiuotasis.

„Turime melstis už savo vienuolyno apsaugą“, – pridūrė jis ir pastebėjo, kad Jerevane esanti valdžia dar nedavė nurodymų, kaip geriausia apsaugoti vienuolyną ir jo artefaktus.

Tuo metu kiti armėnai grįžta į patį Kalnų Karabachą.

Rusija antradienį pranešė padėjusi grįžti iš Armėnijos daugiau kaip 13 tūkst. nuo kovų pabėgusių gyventojų. Per pastarąsias kovas dėl Kalnų Karabacho žuvo tūkstančiai žmonių, tarp jų daugiau kaip 100 civilių.

Dėmesio centre – Rusija

Maskvos vaidmuo sustabdant kovas nukreipė dėmesį nuo Prancūzijos ir JAV, kurios drauge su Rusija sudaro vadinamąją derybininkų Minsko grupę, padėjusią susitarti dėl netvirto ugnies nutraukimo 10-ajame dešimtmetyje.

Šios trys šalys per naujausias kovas tris kartus bandė pasiekti ugnies nutraukimą, bet kiekvieną kartą jis žlugdavo, Jerevanui ir Baku kaltinant vienam kitą pažeidimais.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas praėjusią savaitę kėlė klausimus dėl naujojo taikos susitarimo „neaiškumų“, ypač dėl Azerbaidžano sąjungininkės Turkijos vaidmens.

Rusija tvirtina, kad Ankara nedalyvaus taikos palaikymo misijoje, nors Baku sako priešingai.

Nuo to laiko, kai buvo paskelbta apie taikos susitarimą, Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas savo šalyje susiduria su priešiška reakcija ir protestais, per kuriuos plėšiami vyriausybiniai pastatai, reikalaujama jo atsistatydinimo.