„Neturime būti naivūs šiuo klausimu: daugumą tų, kurie kalba, kurie daro vaizdo įrašus, kurie kalba žiniasklaidoje prancūzų kalba, yra finansuojami Rusijos arba Turkijos“, – sakė prezidentas žurnalui „Jeune Afrique“, kaltindamas Maskvą ir Ankarą siekiant pasinaudoti „postkolonijiniu nepasitenkinimu“ Afrikoje.
Prancūzų lyderis taip pat pareiškė, kad Turkija kursto klaidingą požiūrį į jo pareiškimą, kuriuo gynė teisę piešti karikatūras, reaguodamas į praėjusio mėnesio įvykius Paryžiaus priemiestyje, kur užpuolikas nupjovė galvą vienam mokytojui, parodžiusiam savo mokiniams pranašą Mohammedą vaizduojančių karikatūrų.
„Kai nusprendžiau kritikuoti radikalų islamą,.. mano žodžiai buvo iškraipyti – daugiausia Musulmonų brolijos, bet taip pat Turkijos, sugebančios paveikti reikšmingą dalį visuomenės nuomonės tokiose vietovėse kaip Užsachario Afrika“, – pažymėjo E. Macronas.
Pakartodamas poziciją, pastaraisiais mėnesiais išprovokavusią didžiulę kontroversiją tiek Prancūzijoje, tiek už jos ribų, jis pridūrė: „Nekritikuoju islamo, kritikuoju islamistų terorizmą.“
Tarp Prancūzijos ir Turkijos šiuo metu tvyro dar neregėta įtampa dėl virtinės ginčų, įskaitant konfliktus Sirijoje, Libijoje ir situaciją Viduržemio jūros rytuose, o dabar – ir dėl Paryžiaus inicijuotos kovos su radikaliuoju islamu.
Prancūzija ragina Europos Sąjungą visiškai persvarstyti santykius su Turkija, kuri vadovaujant prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pastaraisiais metais reikšmingai suaktyvino savo veiklą ir įtaką Afrikoje.
Rusija taip pat vaidina vis aktyvesnį vaidmenį Afrikoje, o analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad keliose šio žemyno šalyse veikia prokremliška samdinių grupė „Wagner“.
Interviu, kuriame kalbėjo įvairiomis temomis, E. Macronas atmetė galimybę derėtis su džihadistų grupuotėmis Afrikos Sachelio regione, kur Prancūzija yra dislokavusi tūkstančius savo karių.
„Mes nesikalbame su teroristais. Mes kovojame“, – sakė E. Macronas, Prancūzijoje ir Afrikoje intensyvėjant debatams dėl karinės misijos „Barchanas“ strategijos.
Prezidentas pabrėžė, jog Paryžius gali kalbėtis su skirtingomis politinėmis ir kitomis grupėmis, bet ne su teroristų organizacijomis, „kurios ir toliau žudo civilius gyventojus bei kariškius, įskaitant mūsų karius“.
E. Macronas taip pat apkaltino Gvinėjos prezidentą Alphą Conde referendumą dėl konstitucijos pakeitimų organizavus „vien tam, kad galėtų išlaikyti valdžią“, ir pridūrė, kad padėtis šioje šalyje po rinkimų kilus neramumams yra „rimta“.
„Dėl šios priežasties vis dar neišsiunčiau jam sveikinimo laiško“, – pažymėjo E. Macronas.
Prancūzų lyderis sakė besitikįs kitąmet apsilankyti Ruandoje, nepaisydamas tebetvyrančios įtampos dėl 1994 metų genocido.