O Lietuvos naujienų agentūra BNS ketvirtadienį citavo aukšto rango diplomatą, nebesuprantantį šių šalių priešinimosi ES: „Paklauskime jų, ko jos nori iš šios sąjungos.“

Atsakyti pabandė Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga, duodama interviu Vokietijos dienraščiams „Die Welt“ bei „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ , BBC laidai „Hard Talk“, galiausiai Vengrijos poziciją papunkčiui išdėstydama savo feisbuko paskyroje, – vengrų, anglų ir vokiečių kalbomis.

40-metė juristė teisės mokslus be kita ko ėjo ir Vokietijoje, be to, ji gerai išmano ES struktūras, nes ilgą laiką dirbo patarėja Europos Parlamente, – nurodo „Die Welt“. Teisingumo ministre konservatyvioje Viktoro Orbano vyriausybėje ji prisaikdinta 2019 m. liepą.

Primesti šalims politines pozicijas, pasitelkus finansinį svertą?

J. Varga atmetė kaltinimus, pagal kuriuos jos šalis, blokuodama ES biudžetą, norinti pakenkti Bendrijai ar netgi ją šantažuojanti. Pasak „Fidesz“ politikės, tai Vengrija patirianti „ideologinį šantažą“, o toną tam, esą, duoda Vokietija, sėdinti prie politinio Bendrijos vairo ir nurodinėjanti, kas yra tos „ES pamatinės vertybės“. Aptariamieji teisinės valstybės mechanizmai, pasak J. Vargos, yra „politinio bei ideologinio pobūdžio“.

Pagrindinis ministrės priekaištas: jei į prasilenkimus su teisinės valstybės principais Europos Sąjungoje bus reaguojama finansinėmis sankcijomis, kaip tai ir pažeistų teisinę valstybę, o ne ją gintų. „To pasekmė būtų ideologinis šantažas, kuomet Briuselis šalims narėms, grasindamas sankcijomis, galėtų primesti politines pozicijas“, – sakė ji dienraščiui „Die Welt“.

Paklausta, kokį konkrečiai politinį šantažą ji turinti galvoje, J. Varga aiškino: „Jei šalis nukryps nuo politinio meinstrymo, ji gali už tai būti sankcionuojama. Tarkime, migracijos politikos, šeimos politikos ar daugiakultūrės ideologijos klausimais. Aš pati atidžiai perskaičiau reglamentą, jis neatitinka teisinio saugumo kriterijų. Kas tiksliai yra tie teisinės valstybės principų pažeidimai? Ir kaip Komisija juos taikys? Jei nuo sausio mechanizmas įsigaliotų, ar pakaktų ateityje ES komisarui perskaityti „The Guardian“ ar „Der Spiegel“, kokia nedora šalis Vengrija esanti, kad būtų imamasi priemonių?“

Angela Merkel, Viktoras Orbanas
Foto: AP / Scanpix

„Tai mes giname sutartis“

Kovingai nusiteikusi Vengrijos teisingumo ministrė dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ trečiadienį apkaltino ES institucijas ir Bendrijai pirmininkaujančią Vokietiją, esą, forsuodamos teisinės valstybės mechanizmą, jos pačios pažeidžia Europos teisę.

Nes dabartinis kompromisinis pasiūlymas apeina šių metų liepą Europos Tarybos priimtą susitarimą, pagal kurį ilgalaikio ES biudžeto ir atsigavimo fondo pinigų skirstymas nebus siejamas su teisinės valstybės mechanizmais. Šio liepos mėnesio susitarimo, vienbalsiai priimto ES šalių vyriausybių vadovų, negalima apeiti kvalifikuota balsų dauguma, tai – „akivaizdus principo, kad nieko nėra susitarta, jei ne viskas susitarta, pažeidimas“.

Pagal naująjį susitarimą, pakaktų kvalifikuotos daugumos, – t.y., mažiausiai 15 ES valstybių balsų, kad būtų pritarta finansinėms sankcijoms, jei būtų nustatyta, kad kuri nors šalis nesilaiko teisinės valstybės principų.

„Tai mes giname sutartis, – sakė ji. Negalima ginti teisinės valstybės principų, juos pažeidinėjant.“

Mateuszas Morawieckis, Viktoras Orbanas

Vengrija su savo tapatybe – teisėta Europos įvairovės dalis

Vengrija niekada nekovojo prieš ES, bet už Europą ir už jos vaikus, – pabrėžė ji, drauge nurodydama šalies teisę turėti savo nuostatas. Dienraščio „Die Welt“ paklausta, ar jos „šalis neapibrėžia savo tapatybės prieš Europos daugumą“, J. Varga atsakė: „Išbraukite žodį „prieš“. Mes norim išlaikyti savo europietišką gyvenimo būdą su žydiškomis-krikščioniškomis šaknimis. Mes esam Europos dalis. To įrodinėti mums nėra reikalo, – už tai mes kovojome prieš komunistų valdžią. Tai kodėl dabar mes laikomi balta varna? Dėl to, kad pasisakom prieš migraciją? Mūsų požiūris yra teisėta Europos įvairovės dalis. Tuo grindžiama mūsų tapatybė, kuria aš didžiuojuosi.“

Vengrija kaip savarankiška valstybė pati turi teisę spręsti, kas jos teritorijoje gyvens, – sakė politikė.

Vengrija, tarkime, nekritikuoja Prancūzijos už tai, kad ji į savo darbo rinką įsileido tiek daug migrantų. Tai – jų reikalas. Tačiau ir vengrų požiūris į gyvenseną, jų noras išlaikyti savo tapatybę yra teisėta Europos įvairovės dalis, – sakė J. Varga.

Tėvystę ir motinystę lemia biolginiai faktai

O įraše savo fesibuko paskyroje ministrė pridūrė: „Bendrijos narių dauguma ir dabar laikosi nuomonės, kad jų šalys turėtų ir ateityje išlaikyti savo tapatybę bei vertybes.“ 2004 m. stodama į Europos Sąjungą, Vengrija apsisprendė ne už federalistinę Europą, o už „pagarbų aljansą“, susidedantį iš „stiprių nacionalinių valstybių“.

Šalia pabėgėlių priėmimo klausimo kitas punktas, dėl kurio Vengrija buvo pakartotinai kritikuota, yra socialinės lyties sampratos atmetimas. „Mūsų politiniai oponentai šias temas pateikia kaip teisinės valstybės klausimus, kad priverstų Vengriją įvesti priemones, kurioms neturime politinio palaikymo. Kai kurios ES institucijos vaidina vengrų opozicijos vaidmenį, taip pažeisdamos Vengrijos suverenumą“, – sakė teisingumo ministrė dienraščiui „Die Welt“.

Į dienraščio priekaištą, kodėl Vengrija tos pačios lyties porų konstituciškai neįteisina kaip tėvų, tuo būdu Vengrijos piliečių mažumai nepripažindama lygių teisių, J. Varga atsakė: „Vengrija pripažįsta homoseksualių porų registruotą partnerystę“.

„Tačiau drauge konstitucijoje aiškiai apibrėžiama, kad tėvystę lemia tam tikri biologiniai faktai. Vaikus gimdo motinos, o jos yra moterys. Ir jie turi tėvus, kurie yra vyrai. Gyvename keistame pasaulyje, jei kritikuojama dėl to, kad atvirai įvardijama tai, kas akivaizdu,“ – baigdama interviu, apibendrino politikė.

O savo feisbuko paskyroje ministrė J. Varga savo poziciją dar aštriau išdėstė: „Įstodami į ES, mes neatsisakėme tos dalies mūsų suverenumo, kuri leidžia mums patiems spręsti, su kuo mes gyvensim mūsų pačių šalyje. Ne tam pritarėm stojimui į ES, kad Briuselis mums nurodinėtų, ką turėtume laikyti šeima, ką turėtume vadinti santuoka, kas ir kokiomis sąlygomis Vengrijoje galėtų įvaikinti vaikus.

Netiesa, kad Vengrija migracijos krizės metu nebuvo solidari su kitomis valstybėmis narėmis, nes Europos sienoms apginti Vengrija išleido kelis šimtus milijardų forintų. Mes stengiamės padėti į bėdą patekusiems žmonėms vietoje, nes manome, kad, užuot į Europą gabenę problemas, turėtume siųsti pagalbą vargą patiriantiems.“

Viktoras Orbanas



Siugriovė ES planus

Kaip jau rašė BNS, Slovėnijos remiamos Lenkija ir Vengrija sugriovė ES planus, užblokavusios patvirtintą bendrą 1,8 trln. eurų vertės ekonomikos atkūrimo planą ir ilgalaikį ES biudžetą.

Varšuvą ir Budapeštą supykdė jų ES partnerių planai susieti susieti finansavimą su teisinės valstybės kriterijaus laikymusi.

Planas susieti ES finansavimą su teisės viršenybės principo laikymusi, kurį uoliai gina Europos Parlamentas, galėtų būti patvirtintas kvalifikuota narių dauguma – tam užtektų balsų.

Tačiau Vengrija ir Lenkija lieja savo pyktį, blokuoja Briuselio ketinimus rinkti lėšas savo 750 mlrd. eurų vertės atkūrimo planui finansuoti, taip pat 2021–2027 metų trilijono eurų vertės biudžeto priėmimą. Abi priemonės gali būti priimtos tik vienbalsiai.

Ši kliūtis sukėlė nerimą Europos politikos formuotojams, nes Europa per mažiau nei metus grimzta į antrąją recesiją, o dėl antrosios viruso bangos didžioji dalis Bendrijos valstybių paskelbė švelnesnį ar griežtesnį karantiną.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad „Europos oligarchija“ bando bauginti silpnesnes ES nares, o vengrų premjeras Viktoras Orbanas finansavimo susiejimą su sąlygomis pavadino imigracijai nepritariančių valstybių narių šantažavimo forma.

Briuselis šiuo metu vykdo Lenkijos atžvilgiu tiriamąją procedūrą dėl Varšuvos pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą. ES taip pat atlieka tyrimą dėl tokių demokratinių normų kaip spaudos laisvė galimų pažeidimų V. Orbano Vengrijoje.

„Sprendimo dėl [ekonomikos] atsigavimo plano priėmimo blokavimas neigiamai paveiks visą ES, įskaitant Vengrijos ir Lenkijos piliečius“, – interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė Rumunijos premjeras Ludovicas Orbanas, niekaip nesusijęs su bendrapavardžiu V. Orbanu.

Iki metų pabaigos ES pirmininkaujanti Vokietija dirba užkulisiuose, norėdama išspręsti ginčą, o kai kurie diplomatai mano, kad V. Orbaną ir M. Morawieckį galima įtikinti priimti sąžiningo elgesio garantijas.

Tačiau Prancūzija ir Nyderlandai kalba apie galimybę, kurią daugelis laiko neįsivaizduojama.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sakė, kad ES svarsto „praktinius sprendimus“, siekdama išspręsti aklavietę dėl Bendrijos biudžeto ir koronaviruso paveiktos ekonomikos gaivinimo plano, tačiau galėtų juos priimti ir nepaisydama Vengrijos, Lenkijos ir Slovėnijos prieštaravimų.

Mateuszas Morawieckis, Viktoras Orbanas, Angela Merkel

„Nagrinėjame, kaip kraštutiniu atveju galėtume tęsti be šalių, blokuojančių [susitarimą]", – sakė jis.

Vienas aukšto rango šaltinis iš Briuselio perspėjo, kad apie tokį sprendimą dar anksti kalbėti, be to, jis būtų techniškai sudėtingas, tačiau patvirtino, kad jis svarstytinas.

Briuselyje nerimaujama, kad kai kurios vyriausybės, gaunančios didelį finansavimą iš Europos, skiria labai daug laiko ir politinio kapitalo, priešindamosi ES.

„Kai matai Lenkijos ir Vengrijos pozicijas migracijos, klimato, teisinės valstybės, biudžeto srityse, daugybe klausimų joms kyla sunkumų“, – sakė vienas diplomatas.

Bendrijos lyderiai manė jau išspendę nesutarimus dėl septynerių metų ES biudžeto ir susijusio asignavimų projekto per liepą keturias dienas ir naktis trukusį viršūnių susitikimą.

Vėliau taip pat buvo išspręsti nesutarimai su Europos Parlamentu dėl finansavimo prioritetų, todėl tiek biudžetas, tiek 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketas yra parengti patvirtinti.