Azerbaidžano kariuomenė penktadienį pranešė įžengusi į Agdamą – vieną iš trijų rajonų, grąžinamų Armėnijos pagal tarpininkaujant Rusijai sudarytą taikos susitarimą, nutraukusį kautynes ginčijamame Kalnų Karabacho regione.
„Azerbaidžano armijos daliniai lapkričio 20-ąją įžengė į Agdamą“, – paskelbė Azerbaidžano gynybos ministerija, turėdama galvoje rajoną, kurį armėnų separatistai kontroliavo beveik tris dešimtmečius.
Agdame gyvenantys armėnai skynė granatus ir persimonus nuo medžių aplink savo namus ir krovė į furgonus baldus, skubėdami palikti rajoną iki nustatyto oficialaus jo perdavimo Azerbaidžano kontrolei termino, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
„Norėjome įsirengti sauną, virtuvę. Tačiau dabar man teko viską išardyti. Išvykdamas sudeginsiu namą su viskuo, kas ten yra“, – sakė 40-metis elektrikas Gagikas Grigorianas.
Baigiantis nustatytam terminui palikti regioną, iš Agdamo tvyrant tirštam rūkui pajudėjo tankų kolonos ir šarvuotieji transporteriai su armėnų kariais.
Lapkričio 25 dieną Armėnija taip pat perleis Azerbaidžanui Kelbečero rajoną, įsiterpusį tarp Kalnų Karabacho ir Armėnijos, o gruodžio 1 dieną – Lačino rajoną.
Susipriešinusios kaimyninės valstybės Armėnija ir Azerbaidžanas, tarpininkaujant Rusijai, po šešias savaites trukusių intensyvių mūšių praėjusią savaitę susitarė dėl paliaubų Kalnų Karabache.
Susitarimas numato, kad abi konflikto šalys gali pasilikti tas teritorijas, kurias šiuo metu kontroliuoja. Armėnijai tai reiškia didelius teritorinius nuostolius.
Kalnų Karabachas Sovietų Sąjungos žlugimo metais vienašališkai paskelbė nepriklausomybę. Tada dešimtajame dešimtmetyje kilo 30 000 gyvybių nusinešęs karas. Kalnų Karabachas tarptautinės teisės požiūriu yra Azerbaidžano dalis. Tačiau čia daugiausiai gyvena armėnai. Rugsėjo pabaigoje mūšiai regione vėl atsinaujino.
Per susirėmimus žuvo daugiau kaip 2 300 Armėnijos karių, šeštadienį pranešė Armėnijos sveikatos ministerija. Azerbaidžanas kol kas nepateikė duomenų, kiek karių prarado savo pusėje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš kelias dienas kalbėjo apie iš viso 4 000 žuvusiųjų.
ES sveikina ugnies nutraukimą Kalnų Karabache, ragina ištirti karo nusikaltimus
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis Europos Sąjungos vardu ketvirtadienį paskelbtame pareiškime sveikino ugnies nutraukimą Kalnų Karabache ir paragino ištirti karo nusikaltimus.
„Europos Sąjunga sveikina kovos veiksmų sustabdymą Kalnų Karabache ir aplink jį po lapkričio 9 dieną tarpininkaujant Rusijai pasiekto ugnies tarp Armėnijos ir Azerbaidžano nutraukimo“, – sakoma Briuselyje paskelbtame pareiškime.
ES paragino visas šalis ir toliau griežtai laikytis ugnies nutraukimo režimo, kad nebebūtų žmonių aukų, o visas regiono žaidėjas – susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar retorikos, galinčių sukelti pavojų ugnies nutraukimui. Bendrija taip pat paragino tuojau pat išvesti iš regiono visus užsienio kovotojus.
„Bet kokie karo nusikaltimai, kurie galėjo būti įvykdyti, turi būti ištirti“, – pabrėžiama dokumente.
ES ketina atidžiai stebėti, kaip vykdomos ugnies nutraukimo sąlygos, ypač dėl jo stebėsenos mechanizmo.
Bendrija laikosi nuomonės, kad kovos veiksmų nutraukimas yra tik pirmas žingsnis siekiant sureguliuoti įsisenėjusį Kalnų Karabacho konfliktą. Pareiškime minima būtinybė „atnaujinti pastangas dėl suderinto, visapusiško ir tvaraus konflikto sureguliavimo, taip pat ir dėl Kalnų Karabacho statuso“.
„Todėl ES vėl pareiškia, kad visiškai palaiko tarptautinį ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) Minsko grupės formatą... šiam tikslui pasiekti. ES pasirengusi įdėti veiksmingą indėlį formuojant tvarų ir visapusišką konflikto sureguliavimą, taip pat, kiek tai įmanoma, remiant stabilizavimą, atkūrimą po konflikto ir pasitikėjimo stiprinimo priemones“, – sakoma dokumente.
ES priminė, kad griežtai nepritaria jėgos naudojimui, įskaitant kasetinius šaudmenis ir padegamuosius ginklus, kaip ginčų sprendimo priemonei. Pareiškime pažymima, kad turi būti laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės, konflikto šalys raginamos vykdyti spalio 30 dieną Ženevoje pasiektus susitarimus dėl apsikeitimo karo belaisviais ir palaikų sugrąžinimo.
Blokas akcentavo galimybes teikti humanitarinę pagalbą ir kiek įmanoma geresnes sąlygas savanoriškam, saugiam, oriam ir patikimam perkeltų gyventojų sugrįžimui į Kalnų Karabachą ir rajonus aplink jį.
Taip pat akcentuojama kultūrinio ir religinio paveldo Kalnų Karabache išsaugojimo ir atkūrimo svarba.
„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės jau teikia reikšmingą humanitarinę pagalbą būtiniausiems nuo konflikto nukentėjusių civilių gyventojų poreikiams patenkinti ir yra pasirengusios toliau teikti pagalbą“, – patikino Briuselis.