Kaip teigia Baltarusijos prezidento atstovai spaudai, A. Lukašenka reiškia nuostabą ir nesupranta tokios pozicijos: „Mums norėtųsi, kad jie pasakytų, kokiu pagrindu mums reiškia tokias pretenzijas. Mes gi labai aiškiai įvardijome, kad mūsų artimiausia sąjungininkė, mums artimiausia šalis ir tauta – Rusija ir rusai“.
Anot vakarų nepripažįstamo Baltarusijos prezidento, Baltarusijos valdžia santykius su Rusija palaikė ir vystė net ir tada, kai Maskva „į mus kojas šluostėsi“.
Kaip pavyzdį A. Lukašenka pateikė kainas už gamtines dujas: „Už tūkstantį kubų Vokietija mokėjo 95 dolerius, o mes – 127. Kai iš jų pirkome naftą, vertė mokėti už tai ir premijas. Kai mus puolė visos masinio informavimo priemonės, elgėmės garbingai“.
A. Lukašenka pakartojo, kad Baltarusija „neatsiriboja nuo Rusijos“.
„Šiandien pusė mūsų eksportuojamos produkcijos parduodama užsienio rinkose toli nuo mūsų ir Rusijos. Šį ekonomikos vektorių privalome užtikrinti politiniais ir diplomatiniais kanalais. Štai ir visas politikos daugiakryptiškumas. Tai aksioma. Visos šalys be išimties taiko būtent tokią politiką. Ir nereikia už tai į mus rodyti pirštu“, – sakė A. Lukašenka.
Jis taip pat faktiškai iškėlė sąlygą sąjungininkei, pareikšdamas, kad, jeigu kam nors norėtųsi kitokios Baltarusijos užsienio politikos, tuomet „reikia sudaryti normalias sąlygas, kad mums nesinorėtų žvalgytis kitur, bet Rusija ir to nenori“.
Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Delfi primena, kad prasidėjus protestams jo šalyje A. Lukašenka kreipėsi į rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad šis suteiktų jam pagalbą.
V. Putinas rugpjūčio pabaigoje pareiškė esą Rusijoje jau suformuotas teisėsaugos institucijų darbuotojų rezervas, kuris „esant būtinybei“ padėtų Baltarusijai.
V. Putino teigimu, rezervas suformuotas A. Lukašenkos prašymu. „Aliaksandras Grigorjevičius [Lukašenka] paprašė manęs suformuoti tam tikrą rezervą iš teisėsaugos institucijų darbuotojų, aš tai padariau. Mes susitarėme, kad jis [rezervas] nebus naudojamas tol, kol situacija nepradės darytis nebekontroliuojama“, – sakė V. Putinas.
Rusija turi labai konkrečių įsipareigojimų Baltarusijai pagal daugiašalius ir dvišalius susitarimus dėl suvereniteto ir stabilumo išsaugojimo, ir Maskva yra pasiruošusi juos vykdyti, pareiškė Rusijos prezidentas.
Delfi jau rašė, kad Baltarusijos ir Rusijos santykių krizių kildavo reguliariai. Viena iš garsiausiai nuskambėjusių krizių ištiko 2006 metais. Rusija iškėlė sąlygą: ir toliau tieks dujas „broliškomis“ subsidijuojamomis kainomis mainais už tai, kad Maskvai bus perduota dalis Baltarusijos dujų transporto aktyvų, o Minskas, kuriam jie itin svarbus koziris bet kokiose derybose su Maskva, nusprendė nesutikti.
Ateinančių metų pradžioje analogiška situacija susiklostė su dujomis. Po dvejų metų prasidėjo „pieno karas“: Rusija uždraudė įvežti pieną iš Baltarusijos, esą, nerimaudama dėl jo kokybės.
Baltarusiai savo ruožtu tvirtino, kad tokiu būdu šalis verčiama parduoti savo pieno verslą rusams. Žiniasklaida rašė, kad iš tikrųjų A. Lukašenka žadėjo jį parduoti mainais už dar vieną tarpvalstybinį kreditą, tačiau, gavęs pinigus, persigalvojo. Paskui buvo dar viena pieno, mėsos (Rusija kaltino Baltarusiją vežant draudžiamą produkciją iš Europos, apsimenant, kad tai vietos gamyba) ir kiti karai.
Kiekvieną kartą A. Lukašenka demonstratyviai įsižeisdavo ir imdavo viešai deklaruoti meilę tai Ukrainai, tai Europos Sąjungai. Visus šiuos nesutarimus jungia bendras vardiklis – konfliktuojančios šalys kaip kokie seni, vienas kitam iki gyvo kaulo įgrisę sutuoktiniai, iš pradžių mojuoja visiems prieš nosis nešvariais baltiniais, o tada tyliai susitaria ir susitaiko.