Greičiausiai gerų žinių apie vakcinas artimiausiu metu bus ir daugiau, tad vilties yra, pastebi vyresnysis analitikas ir „Bloomberg Intelligence“ (dinamiškos platformos, skirtos nuodugniems tyrimams ir prieinamos per „Bloomberg Professional“ paslaugą) Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos regiono vadovas Samas Fazeli.

Tik ar galima drąsiai džiaugtis ir viltingai laukti skiepų? Atsakymas į šį klausimą, pasak S. Fazeli, labai priklauso nuo to, kaip greitai virusas mutuos ir ras būdų pergudrauti vakcinas bei kitus gydymo būdus. O mutavimo greitis priklauso nuo mūsų galimybių sulėtinti viruso plitimą imantis reikiamų prevencijos ir suvaldymo priemonių.

Šiek tiek faktų. Virusai nuolat mutuoja. Vienos infekcijos atveju, žmogų gali susargdinti keli skirtingi koronavirusai. Jeigu vakcina arba antikūnas nėra 100 proc. veiksmingas kovoje su infekcija, tuomet, net jeigu ir užkerta kelią ligai, gali nesutrukdyti atsparių klonų formavimuisi. Tokie klonai tuomet perduodami kitiems žmonėms ir mažina vakcinos ar gydymo veiksmingumą.

Ir tai nėra vien teorija. Danija – šalis, kur auginama daugiausia audinių. Čia jau išnaikinta daugybė šių gyvūnų. Tokį sprendimą teko priimti paaiškėjus, kad šimtuose šalies ūkių ėmė plisti koronavirusas.

„Baugina tai, kad tokiuose ūkiuose virusas plinta ir mutuoja, daro tai labai greitai. O tada, kaip kad nutiko Kinijoje, virusas iš audinės grįžta žmogui. Vienas iš Danijos viruso variantų gali būti atsparus visoms vakcinoms ir gydymo metodams, dėl kurių dabar taip norisi džiaugtis“, – rašo S. Fazeli, kuris specializuojasi Europos farmacijos sektoriuje ir biotechnologijų srityje.

Pasak jo, tam, kad vyktų mutacijos procesai, visai nereikia audinių ūkių. Neseniai atliktas virusų specialistės iš Glazgo Emmos Thomson ir jos kolegų tyrimas parodė, kad mutacija gali pergudrauti kai kurių žmonių kovos su infekcija antikūnus. Ką tai reiškia? O gi tai, kad yra dar viena priežastis nerimauti dėl greito koronaviruso plitimo tarp žmonių: kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras naujų viruso atmainų.

Jeigu naujų infekcijų skaičiai išliks tokie kaip dabar (arba augs), tuomet kils pavojus, jog ims plisti ir naujos mutacijos. Tos naujos viruso versijos galės susargdinti net ir jau persirgusius žmones – tai iki šiol retai pasitaikydavęs fenomenas.

Kone visos šiuo metu kuriamos vakcinos nutaikytos į dabartinę viruso versiją, o tai reiškia, kad ji turėtų padėti daugumai žmonių išvengti ligos. Nepaisant to, jeigu ir toliau leisime virusui nevaldomai plisti, atsiras sudėtingesnių mutacijų rizika, o tai reiškia, kad vakcinos veiksmingumas mažės.

Ar be reikalo apsidžiaugėme, jog netrukus vakcina padės grįžti į normalų gyvenimą?

„Jokiais būdais ne. Tai, kokia veiksminga gali būti potenciali vakcina, teikia vilčių, bent jau pirminei ligos prevencijai. Be to, smagu, kad sprendimai rasti sąlyginai labai greitai. Labiausiai įkvepia tai, kad tiek „Pfizer-BioNTech“, tiek „Moderna Inc.“ vakcina gali būti pritaikyta ir naujoms viruso atmainoms. Tą patį su keliomis išimtimis galima pasakyti ir apie „Johnson & Johnson“ ir „AstraZeneca Plc“ vakcinas“, – rašo S. Fazeli.

Pasak jo, danų patirtis atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu, prieš pradedant skiepyti žmones, užkirsti kelią viruso evoliucijai.

Tai reiškia, kad būtina imtis visų priemonių – pradedant testavimu ir baigiant apsauginėmis veido kaukėmis, saugiu atstumu ir ribojimais. Gali tekti taip gyventi tol, kol būsime tikri, kad viruso grėsmė neutralizuota. Be to, valstybės privalo atidžiai stebėti ir gyvūnų populiacijas, siekiant išvengti Danijos audinių scenarijaus. Kuo atsargiau elgsimės, tuo didesnė tikimybė sukurti veiksmingą vakciną, apibendrina ekspertas.

7 valstybės


Šiuo metu apie su audinėmis susijusių Sars-CoV-2 mutacijų žmogaus organizme atvejus skelbia jau septynios valstybės, teigiama naujausios mokslinės analizės išvadose, skelbia „The Guardian“.

Mutacijos įvardijamos kaip audinių COVID-19 variantai, jais serga tiek patys minėtieji žvėreliai, tiek žmonės.

Nerimas dėl viruso mutacijų audinių organizme paskatino Daniją – didžiausią pasaulyje audinių augintoją – lapkritį imtis masinio šių žvėrelių naikinimo. Panika prasidėjo Danijos visuomenės sveikatos agentūrai „Statens Serum Institut“ paskelbus tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad audinėse aptinkamas naujojo koronaviruso variantas, žinomas kaip „penktasis klasteris“, antikūnams žymiai atsparesnis, tad kelia potencialią grėsmę kuriamai vakcinai.

Danija, Nyderlandai, Pietų Afrikos Respublika, Šveicarija, Farerų salos, Rusija ir Jungtinės Valstijos – visos šios šalys skelbia apie su audinėmis susijusius koronaviruso atvejus.

Iki pat dabar daugiau informacijos apie audinių koronaviruso atmainą už Danijos ribų nebūta, tačiau pastaruoju metu pasaulinėje virusui skirtoje mokslinių duomenų bazėje „Gisaid“ skelbiama vis daugiau apie su audinėmis susijusius koronaviruso atvejus iš viso pasaulio.

„Mes žinojome, kad tokių audinių koronaviruso variantų aptinkama septyniose šalyse, tačiau turėjome tik maždaug po dvidešimt kiekvieno genomo, o tai labai mažai. Tuomet praeitą savaitę danai paskelbė 6 tūkst. genomo sekų, padėjusių atpažinti 300 ar net daugiau su audinėmis susijusių Y453F variantų virusuose, susargdinusiuose žmonių Danijoje“, – sako Londono universitetinio koledžo genetikos instituto direktorius Francois Balloux.

Paklaustas apie galimą tokių radinių vaidmenį, F. Balloux paaiškino, kad tai aiškus įrodymas, jog būtina naikinti ūkiuose auginamas audines: „Kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau sergančių žmonių. Manau, kad šiuo atveju svarbiausia tai, kad, nors mutacijos ir nebūtinai labai bauginančios, bet tai pakankama priežastis naikinti audines. Mums nereikalinga net menkiausia rizika“.

Danijoje, pridūrė ekspertas, jie turi labai daug audinių – „daugiau nei tris kartus daugiau nei žmonių“.

Su audinėmis Danijoje susijusių mutacijų dominavimas labai aiškiai matomas „Gisaid“ duomenų bazėje. „Danija turi 329 F varianto sekas, o tai gali reikšti būtent tokį skaičių žmonių, nors kartais įmanomi ir dublikatai. Nyderlandai turi šešis. Pietų Afrikos Respublika ir Šveicarija po du, o Farerų salos, Rusija ir Jutos valstija JAV po vieną“, – paaiškina Australijos „Commonwealth Scientific and Industrial Research Organisation“ (CSIRO) pavojingų patogenų tyrimų vadovas, profesorius Seshadri Vasanas.

Paklaustas, kaip galėjo įvykti toks plitimas, S. Vasanas sako: atsižvelgiant į tai, kad kai kurie audinių ir žmonių F variantai paimti iš mėginių, birželį surinktų Danijoje, gali būti, kad į kitas šalis F variantas nukeliavo judant žmonėms, gyvūnams ar prekėms.

Kadangi „Gisaid“ duomenų bazėje kaupiama gana fragmentiška informacija apie pacientus ir nerenkami keliavimo duomenys (kai kurie mėginiai netgi be datų), S. Vasanas tvirtina, kad neįmanoma tiksliai pasakyti, kaip ir kada vyko plitimas, nors vietos mokslininkai galbūt ir turėtų naudingesnių įžvalgų.

Spalį S. Vasanas ir jo komanda pristatė pasaulinį modelį, skirtą suderinti informacijos apie sergančiuosius rinkimą ir dalijimąsi ja.

Virusai mutuoja, tačiau variantų kiekis nebūtinai kelia problemų. Svarbiausia tai, kad, anot mikrobiologės, profesorės Joanne Santini, mes vis dar nežinome, ar ši mutacija pirmiau įvyko audinės, ar visgi žmogaus organizme.

Bendrame elektroniniame laiške „The Guardian“, kurį parašė J. Santini ir profesorė, bioetikos ekspertė Sarah Edwards, teigiama, kad Sars-CoV-2 Y453F variantas spyglių baltymuose „vargiai gali kelti kokią nors rimtą riziką potencialioms šiuo metu kuriamoms vakcinoms ar visuomenės sveikatai kaip tokiai“.

Nepaisant to, jeigu variantas susiformuotų audinės organizme ir būtų perduotas žmogui, „tuomet gali kilti abejonių mūsų galimybėmis suvaldyti viruso proveržius, jeigu vėl bus fiksuojamas protrūkis ūkiuose, kur auginami gyvūnai“.

Nuolat vykstantys virusų mutavimo procesai taip pat gali kelti nerimą. Elektroniniame laiške priduriama, kad „daugybė papildomų variantų, fiksuojamų viruso baltymų spygliuose, tarsi sufleruoja, koks užkrečiamas šis virusas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, keliantis naujų pavojų potencialioms vakcinoms“.

„Pirmieji CSIRO mokslininkų stebėjimų rezultatai demonstruoja galimus didesnio masto Sars-CoV-2 variantų plitimo tarp žmonių ir gyvūnų modelius“, – pabrėžia ekspertė.

Praėjusią savaitę Danijos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad mutavusi koronaviruso atmaina, aptikta Danijoje auginamose audinėse ir sukėlusi nerimą dėl būsimos vakcinos nuo COVID-19 efektyvumo, veikiausiai yra sunaikinta.

„Nuo rugsėjo 15 d. nebuvo naujų „5-ojo židinio“ audinių (koronaviruso) mutacijos atvejų, todėl Danijos infekcinių ligų tarnyba (SSI) padarė išvadą, kad ši atmaina veikiausiai yra sunaikinta“, – pranešime teigia SAM.

Foto: Zuma Press / Scanpix

„Viruso talpyklos“


Nauja koronaviruso atmaina gali persikelti ne tik į audines, bet ir į kitus gyvūnus, pavyzdžiui, žiurkes, peles, šeškus ir pelėnus, perspėja ekspertai. Baisiausia tai, kad jau mutavusiu virusu gyvūnai „ateityje gali apkrėsti ir žmones“, baiminasi „Wellcome Trust“ vadovas seras Jeremy Farraras. Šie eksperto komentarai paskelbti paaiškėjus faktui, jog virusas evoliucionuoja audinėse, skelbia BBC.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbia, kad viruso perdavimas iš audinės žmogui yra įmanomas. O aktyvus naujojo koronaviruso (Sars-CoV-2) plitimas audinių ūkiuose gali lemti ir daugiau virusio mutacijų bei nerimą keliančių atmainų.

Ekspertai sako, kad būtina kuo skubiau atlikti daugiau tyrimų ir įvertinti, ar mutavusios viruso versijos nepavers niekais pastangų sukurti veiksmingą vakciną ir gydymą.

Prie naujos ataskaitos prisidėjęs Europos maisto saugos agentūros atstovas Nikolausas Krizas sako: „Nors rizika, kad šie Sars-CoV-2 variantai gali plisti per gyvūnus ar iš jų pagamintus produktus, gana menka, labai svarbu, kad šiuo metu žmonės vengtų bet kokio kontakto su ūkiuose auginamomis audinėmis. Siekiant apriboti viruso plitimą, būtina imtis papildomų stebėsenos priemonių“.

Rizika, kad gyvūnai, pavyzdžiui, audinės, gali užsikrėsti koronavirusu ir tapti savotiškomis infekcijos talpyklomis, sukėlė didelį tarptautinės bendruomenės nerimą.

Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija paragino atidžiai stebėti į rizikos grupę patenkančius gyvūnus, pavyzdžiui, audines bei usūrinius šunis, taip pat kontaktą su jais turinčius žmones.

„Tai, kad į rizikos grupę patenkantys gyvūnai, tokie kaip audinės, gali tapti savotiškomis Sars-CoV-2 talpyklomis, paskatino viso pasaulio susirūpinimą, nes tokia situacija kelia pavojų sveikatai ir graso galimais viruso protrūkiais žmonių populiacijoje“, – teigiama Prancūzijoje veikiančios agentūros pranešime.

Danijos pareigūnai itin susirūpinę dėl vienos su audinėmis susijusios viruso atmainos, kurią aptiko pas 12 asmenų. Jos mutacijos labai svarbios esminiam su imunitetu susijusiam viruso elementui – spyglius primenantiems baltymams, kurie ir yra kuriamų potencialių vakcinų taikiniai.

Statens Serum instituto Kopenhagoje virusų tyrimų skyriaus vadovas profesorius Andersas Fomsgaardas neseniai BBC sakė: „Mutacijos vyksta nuolat, bet kartais jų nutinka ir baltymų spygliuose. Taigi, šiek tiek nerimaujame, nes tokios mutacijos kelia naujų problemų“.

Naujojo koronaviruso istorija prasidėjo laukinio gyvūno organizme, iš kur virusas buvo perduotas žmogui. Kilo pasaulinė pandemija, iš kurios gniaužtų išsivaduoti pavyks tik sukūrus veiksmingą vakciną. Dabar atvejų aptinkama ir audinių auginimo ūkiuose, kur gyvūnai laikomi sąlygomis, palankiomis virusui plisti tiek iš gyvūno gyvūnui, tiek retesniais atvejais iš gyvūno žmogui.

Audinės, kaip ir jų artimi giminaičiai šeškai, gana jautrūs koronavirusui ir, kaip ir žmonės, patiria įvairių simptomų – pradedant besimptomiais atvejais ir baigiant sunkia ligos forma, plaučių uždegimu.

Mokslininkai įtaria, kad virusas audinių ūkiuose plinta oro lašeliniu būdu, t.y. ant ėdalo nusėdusiais užkrato lašeliais ar apkrėstomis dulkėmis, taip pat paviršiais.

Ekspertai baiminasi, kad audinės tapo savotiškomis „viruso talpyklomis“ ir pažymi, kad būtina stebėti kitus tiek laukinius, tiek naminius gyvūnus.