Praėjusią savaitę Baku ir Jerevanas tarpininkaujant Maskvai pasirašė taikos susitarimą, kuriuo buvo užbaigtos šešias savaites trukusios kovos, pareikalavusios tūkstančių gyvybių ir privertusios dešimtis tūkstančių gyventojų palikti savo namus.
Pagal susitarimą, dėl kurio buvo švenčiama Azerbaidžane ir piktinamasi Armėnijoje, Jerevanas sutiko perduoti Baku kelis ginčijamo regiono rajonus ir kitas teritorijas, kurias armėnų separatistai kontroliavo nuo 10-ojo dešimtmečio karo.
Džiūgaujančios minios sveikino prezidentą Ilhamą Aliyevą ir pirmąją ponią Mehriban Aliyevą, pirmadienį nuvykusius į Džebrajilo ir Fiuzuli rajonus, rodo prezidentūros antradienį paskelbti vaizdo įrašai ir nuotraukos. Pirmoji pora kelionės metu vilkėjo kariškus drabužius.
„Jokio [autonominio] statuso Karabachui nebus. Azerbaidžanas yra suvienyta šalis“, – sakė I. Aliyevas, šarvuota mašina važiuodamas Fiuzuli rajono keliais.
Jo žmona, kuri taip pat yra savo šalies pirmoji viceprezidentė, telefonu darydamasi asmenukę pasiuntė oro bučinį.
Susikibę rankomis sutuoktiniai fotografavosi prie viduramžius menančio Chudaferino tilto netoli šalies sienos su Iranu. Iki šiol tą vietovę kone tris dešimtmečius kontroliavo armėnų separatistai.
Armėnai „čia viską sunaikino ir už tai atsakys tarptautiniuose teismuose“, sakė I. Aliyevas, rodydamas į sugriauto Džebrajilo miesto panoramą.
„Pažiūrėkit, ką niekšiškas priešas padarė Džebrajilo miestui. Jie siekė, kad azerbaidžaniečiai čia niekada nesugrįžtų. Bet mes čia gyvensime. Sugrįžome į savo gimtąsias žemes“, – sakė autoritariškasis prezidentas.
Kalnų Karabachas prieš beveik 30 metų paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano, bet tarptautinė bendrija, net Armėnija, jos nepripažįsta.
Rugsėjo pabaigoje kilę Azerbaidžano ir armėnų separatistų susirėmimai tęsėsi nepaisant Prancūzijos, Rusijos ir JAV pastangų tarpininkauti dėl ugnies nutraukimo.
Armėnijos premjeras ragina nutraukti smurtą dėl taikos susitarimo su Azerbaidžanu
Armėnijos vyriausybės vadovas Nikolas Pašinianas, išprovokavęs pasipiktinimo bangą kontroversišku taikos susitarimu su kaimyniniu Azerbaidžanu, pirmadienį paragino nuraukti smurtą, pasirodžius pranešimams, kad buvo rengiamas sąmokslas jį nužudyti.
Praėjusią savaitę N. Pašinianas paskelbė, kad tarpininkaujant Maskvai buvo sudarytas taikos susitarimas su Baku, nutraukęs šešias savaites trukusias kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pareikalavusias mažiausiai 2 400 gyvybių ir privertusias dešimtis tūkstančių gyventojų palikti savo namus.
Armėnija sutiko perleisti Azerbaidžanui Kelbečero ir kelis kitus rajonus, kuriuos armėnų separatistai kontroliavo nuo 10-ojo dešimtmečio karo.
Kai buvo paskelbta apie susitarimą, tūkstančiai protestuotojų plūstelėjo į gatves Armėnijos sostinėje Jerevane reikalauti „išdaviko“ N. Pašiniano atsistatydinimo. Protestuotojai taip pat šturmavo vyriausybės pastatus.
Pirmadienį premjeras paragino laikytis rimties.
„Šiandien aiškiai nurodžiau, kad smurtas ar smurto, ypač ginkluoto, provokavimas jokiu būdu negali būti vyriausybės veiklos priemonė“, – pažymėjo jis socialiniame tinkle „Facebook“.
N. Pašinianas išreiškė viltį, kad opozicija taip pat paskelbs, jog nepalaiko jokių smurtinių veiksmų.
Šeštadienį pareigūnai pranešė sužlugdę sąmokslą nužudyti ministrą pirmininką ir areštavę opozicijos lyderį, buvusį Armėnijos saugumo tarnybų vadovą Arturą Vanecianą.
Centro dešinės partijos „Tėvynė“ pirmininkas A. Vanecianas sekmadienį buvo paleistas, teismui nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo laikyti jį suimtą.
Praėjusią savaitę per dešimt opozicijos lyderių buvo sulaikyti dėl riaušių kurstymo. Visi jie vėliau buvo paleisti teismų.
Kautynės tarp Azerbaidžano ir armėnų separatistų atsinaujino rugsėjo 27 dieną ir tęsėsi nepaisant tarpininkaujant Prancūzijai, JAV ir Rusijai triskart skelbtų paliaubų. Šios pastangos žlugo abiem konflikto šalims apkaltinus viena kitą ugnies nutraukimo režimo pažeidimais.