Jis tvirtina, kad šoną pažeidė atitrūkusio laivo priekio atidarytuvą primenantys kabliai, rašo ERR.

Kaip skelbia „Helsingin Sanomat“, ekspertas iš Suomijos Klausas Rahka, priklausęs paskutinį XX amžiaus dešimtmetį dirbusiam kelto tragedijos tyrimo komitetui, tvirtina, kad „MS Estonia“ šone žiojinčias skyles galima logiškai paaiškinti.

Medžiagų atsparumo srityje besispecializuojantis technologijų mokslų daktaras K. Rahka mano, kad skylės atsivėrė, kai korpusą slysdamas pažeidė atitrūkęs kelto priekio kablys. Priežastis, kodėl skylės aptiktos tik visai neseniai, gali būti ta, kad, bėgant metams, kelto korpusas pasislinko.

Dvi anksčiau neaptartas skyles kelto korpuse visai neseniai aptiko dokumentinio filmo kūrėjų komanda. Didesniosios skylės skersmuo siekia net keturis metrus.

Šis atradimas paskatino daugybę spekuliacijų, įskaitant hipotezę, jog keltas nugrimzdo ant dugne esančių uolų arba nuskendo susidūręs su povandeniniu laivu.

Šiuo metu jau į pensiją išėjęs K. Rahkna įvairius medžiagų pažeidimus, konkrečiai plieno struktūrų, analizuoja pastaruosius trisdešimt savo gyvenimo metų. Būtent jis padėjo parinkti plieną, naudotą statant „Loviisa“ branduolinės jėgainės slėgio kamerą.

Sukaupta gausi profesinė patirtis ir paskatino jį suabejoti naujausia teorija, esą, skylės kelto korpuse atsirado nuo povandeninių uolų pažeidimo.

„Kaip ekspertas, daug dėmesio skyręs tokiems pažeidimams, pamačiau visai ne povandeninių uolų padarytą žalą. Štai kas mane paskatino parengti savarankišką pažeidimų analizę ir prieiti išvadą, kad greičiausiai už pažeidimus atsakingas laivo priekio kablys“, – teigia ekspertas.

K. Rahka jau susisiekė su pareigūnais Estijoje ir Švedijoje, pateikė jiems detalią ataskaitą su skaičiavimais bei išvadomis, kurios dar niekur nebuvo skelbtos.

Remiantis ataskaita, skylės korpuse atsirado vos tik atitrūko laivo priekio struktūra. Teorija paremta mokslininko skaičiavimais, susijusiais su kablio jėga. Ją pagrindžia ir kelto tragediją išgyvenusiųjų pasakojimai, žmonės pasakoja girdėję džeržgimą, kurį galėjo skleisti „MS Estonia“ šonu slydęs kablys.

Mokslininko pastebėjimai nekeičia kelto tragedijos priežasčių išvadų. Komitetas nustatė, kad nelaimė įvyko dėl kelto konstrukcijų gamybos trūkumų, oro sąlygų ir įgulos klaidos.

K. Rahka sako, kad kelto priekis turi skardinių atidarytuvą primenančių kablių. Jo atliktoje analizėje pažymima, kad keturių metrų skersmens skylė kelto šone yra plėštinė.

Mokslininkas spėja, kad laivo priekis atitrūko ir krito į dešinę kelto judėjimo kryptimi, jis pažeidė judančio laivo šoną. Viduje susidariusi oro kišenė leido jam kelias dešimtis sekundžių išbūti paviršiuje, o tada jis ėmė grimzti, septynių metrų per sekundę greičiu braukdamas kelto šoną.

Būtent tada ir išplėštos visai neseniai pastebėtos skylės. Mokslininko teoriją esą dar pagrindžia ir kelto tragediją išgyvenusių žmonių pasakojimai, kurie pasakoja apie garsius smūgius kelto šone, keistus garsus tarsi kažkas pjautų metalą. Pasak mokslininko, vieną akimirką atitrūkusio laivo priekio kablys įstrigo kelto šone ir, prieš ištrūkdamas, išplėšė nemenką skylę.

K. Rahkos teigimu, būtent tą akimirką keltas, anot liudininkų, pradėjo drebėti. Mokslininkas pripažįsta, kad, kaip kad nutinka su lėktuvų katastrofomis, įrodyti kokią nors teoriją be proto sunku: „Bet tai labiausiai tikėtinas paaiškinimas“.