Stanfordo universiteto ir Šiaurės vakarų universiteto mokslininkai naudojo duomenis, surinktus kovo-gegužės mėnesiais Jungtinių Valstijų miestuose, atvaizduoti žmonių judėjimą. Buvo stebima, kur jie keliauja, kiek ilgai būna vienoje ar kitoje vietoje, kiek kitų žmonių ten buvo ir iš kokių rajonų jie atvyko. Tada mokslininkai, norėdami sukurti infekavimo modelius, sujungė visą šią informaciją su duomenimis apie atvejų skaičių ir apie viruso plitimo būdus.

Pavyzdžiui, Čikagoje, pagal tyrimo modelį prognozuota, kad jeigu restoranai būtų atidaryti visu pajėgumu, būtų užfiksuota beveik 600 000 naujų užsikrėtimų, tris kartus daugiau nei kitose kategorijose.

Tyrimas, publikuotas žurnale „Nature“, taip pat nustatė, kad apie 10 proc. ištirtų vietų teko 85 proc. prognozuotų užsikrėtimų.

Toks itin detalių duomenų tipas „atkreipia mūsų dėmesį į pažeidžiamas sritis, – sakė Ericas Topolis iš „Scripps Research Translational Institute“ instituto, nedalyvavusio tyrime. – Ir tada jums reikia susikoncentruoti ties tomis išryškėjusiomis sritimis.“

Panašią nuomonę „Nature“ žurnale publikuotame straipsnyje išsakė ir Marcas Lipsitchas ir Kevinas Ma iš Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos „Harvard T.H. Chan School of Public Health“; jie rašė, kad yra nedaug epidemiologinių duomenų apie tai, kaip intervencijos pažaboja infekcijos plitimą.

Tokie modeliai, rašė jie, gali suveikti kaip pradinis taškas politiniams sprendimams dėl veiklos atvėrimo priimti.

Modeliai, pateikti tyrime, taip pat iškelia prielaidą, jog plataus masto karantinai nėra būtini siekiant suvaldyti viruso plitimą. Kaukės, fizinis atstumas ir sumažinti pajėgumai – visa tai gali atlikti svarbiausią vaidmenį norint sukontroliuoti situaciją.

20 proc. apribojus patalpų užimtumą Čikagos mieste ir jo priemiesčiuose, naujų tyrime prognozuotų infekcijų sumažėjo daugiau nei 80 proc. Ir kadangi toks ribojimas daugiausia paveikė tik dalį judėjimo – įprastai per piko valandas, restoranai iš viso prarado tik 42 proc. nuolatinių klientų.

Sprendimas sumažinti maksimalų vietų įstaigose skaičių, teigiama tyrime, gali būti veiksmingesnis nei mažiau tikslinės priemonės pažaboti viruso plitimą ir kartu galimai ekonomiškai naudingas.

Atsivėrimo strategijos

„Mes turime galvoti apie ekonomikos atvėrimo strategijas, – sakė Jurė Leskovecas, Stanfordo universiteto mokslininkas, dirbantis kompiuterinių mokslų srityje, ir pagrindinis straipsnio autorius. – Tai leidžia mums patikrinti skirtingus atvėrimo scenarijus ir įvertinti, kaip jie atsilieptų viruso plitimui.“

Pasak J. Leskoveco, be viruso rizikos mažinimo priemonių, jų prognozėmis, virusu galėjo būti infekuota trečdalis gyventojų. Pritaikę savo modelį viešai prieinamiems duomenims apie dienos infekcijų skaičius, mokslininkai nustatė, kad toks modelis gali numatyti epidemijos trajektorijas geriau nei kiti modeliai.

Modelis taip pat rodo, kiek veiksmingos ilgalaikėje perspektyvoje gali būti karantinų priemonės viešose erdvėse, fiksuojant užsikrėtimus ir naudojimąsi tomis erdvėmis.

Pavyzdžiui, Majamyje, buvo prognozuojami užsikrėtimų viešbučiuose šuoliai, maždaug tuo pačiu metu, kai miestas garsiai skalambijo apie audringus paplūdimio vakarėlius per pavasario atostogas, vykstančius nepaisant siaučiančios pandemijos. Tačiau, įsigaliojus karantinui, tų prognozių kreivės smarkiai smuko žemyn.

Pajamų skirtumai

Tyrime taip pat prognozuoti užsikrėtimų masto skirtumai skirtingų pajamų grupėse. Mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai, manoma, labiau linkę užsikrėsti, nes jie, tikėtina, daugiau lankosi ankštesnėse, labiau perpildytose vietose ir yra mažiau nusiteikę riboti bendrą savo judėjimą.

Šiame tyrime nuskambėjusi mintis, jog atsivėrę restoranai gali pakurstyti naujų užsikrėtimų bangą, nėra kažkuo išskirtinė. Pirmadienį „JPMorgan Chase & Co.“ pranešė nustatę, kad asmeninių išlaidų restoranuose lygis, fiksuotas prieš tris savaites, buvo tiksliausia priemonė prognozuoti, kur atsiras naujų užsikrėtimo atvejų.

Tuo metu didesnis analogiškas rodiklis prekybos centruose galimai bylojo apie lėtesnį viruso plitimą, nes tų rajonų pirkėjai galbūt gyvena atsargiau, teigia bankas, stebintis 30 mln. „Chase“ kreditinių ir debeto kortelių turėtojų išlaidas.

E. Topolio nuomone, visi šie duomenų sluoksniai galėtų būti sujungti į vieną nacionalinį viruso stebėjimo grafiką, kuris padėtų politikų formuotojams sukurti pažangesnes, labiau tikslines viruso rizikos mažinimo politikas. Jis pasisakė už išmaniųjų apyrankių (fitness tracker) mūvėjimą kaip dar vieną priemonę galimiems viruso židiniams nustatyti.

Pasak J. Leskoveco, jo komanda šiuo metu mėgina sukurti įrankį, kuris padėtų valstybės pareigūnams priimti sprendimus dėl ekonomikos atvėrimo.

„Būtinas tolesnis modelio testavimas, – savo autoriniame straipsnyje rašė K. Ma ir M. Lipsitchas. – Bet atsižvelgus į sunkumus, susijusius su susibūrimais ir kitų svarbių duomenų tipų interpretavimu, šios išvados galėtų būti vertingos priimant politinius sprendimus, pavyzdžiui, kaip saugiai atverti visuomenės gyvenimą ir kaip iki minimumo sumažinti judėjimo suvaržymų sukeltą žalą.“