Donaldo Trumpo prezidentavimas dažnai sukeldavo sąmyšį sąjungininkams Europoje ir dabar jo atsisakymas pripažinti pralaimėjus rinkimuose drumsčia vandenį kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidaus politikoje.
Pirmadienį atsistatydino Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helme, o jo sūnus Martinas, einantis finansų ministro ir premjero pirmojo pavaduotojo pareigas, buvo spaudžiamas pasitraukti, abiem politikams ryžtingai pritarus nepagrįstiems D. Trumpo teiginiams apie suklastotus rinkimus.
Kai kurie Estijos valdininkai sakė, kad šis akibrokštas net gali sukelti valdančiosios koalicijos griūtį.
Tuo tarpu Slovėnijoje šalies ministras pirmininkas Janezas Janša toliau skleidžia D. Trumpui palankias sąmokslo teorijas. Pirmadienį tviteryje jis netgi parašė, jog „Pfizer“ tyčia anksčiau neatskleidė gerųjų žinių apie kuriamą vakciną nuo koronaviruso, kad pakenktų D. Trumpo rinkiminei kampanijai.
Slovėnijos prezidentas Borutas Pahoras ir kiti valdininkai suskubo gelbėti situaciją, kai prieš migraciją pasisakantis populistas J. Janša pirma laiko paskelbė D. Trumpą nugalėtoju, o paskui sukritikavo JAV žiniasklaidą dėl to, kad ši įvardijo laimėtoju Joe Bideną, šalies teismams neišnagrinėjus D. Trumpo kampanijos komandos skundų.
Slovėnas Janezas Lenarčičius, einantis ES krizių valdymo komisaro pareigas, papriekaištavo J. Janšai dėl santykių bloginimo.
„Aukščiausius postus užimantys žmonės turėtų suprasti, kad viešai, įskaitant tokiose socialinėse platformose kaip tviteris, pasakyti žodžiai sukelia rezonansą ir kad dėl šios priežasties derėtų elgtis apdairiai, – interviu metu sakė J. Lenarčičius. – Bijau, kad kai kurios iš tviteryje paskelbtų žinučių neprisidėjo prie teigiamo Slovėnijos įvaizdžio kūrimo Briuselyje ar Vašingtone.“
Politinė įtampa Estijoje ir Slovėnijoje yra akivaizdžiausias keblumų ir nerimo, kuriuos D. Trumpas sukėlė nepripažindamas Demokratų partijos kandidato, buvusio viceprezidento J. Bideno pergalės, pavyzdys.
Ilgalaikėms JAV sąjungininkėms liko nesmagus pasirinkimas: pamiršti diplomatinį protokolą ir pasveikinti J. Bideną dar nepatvirtinus galutinių rezultatų arba būti palaikytomis pašėlusių D. Trumpo sąmokslo teorijų ir nelogiškų kaltinimų plataus masto rinkimų rezultatų klastojimu šalininkėmis.
D. Trumpas tvirtino, kad skaičiuojant balsus buvo padaryta pažeidimų, nepaisydamas daugelio kitų Respublikonų partijos kandidatų į Kongresą rezultatų, kurie visiškai neatitiko apklausomis paremtų prognozių, pranašavusių triuškinančią Demokratų partijos pergalę.
Be to, dabartinis prezidentas kalbėjo apie sukčiavimą netgi tokiose valstijose kaip Džordžija ir Arizona, kurių gubernatoriai yra respublikonai. Dauguma D. Trumpo kampanijos pradinių teisinių argumentų tiesiog subliūško.
Kita vertus, jo kaltinimai dėl balsų klastojimo suteikė puikią progą ilgametėms JAV ir Vakarų demokratinių valstybių kritikėms, tokioms kaip Rusija, badyti pirštais ir kurstyti aistras.
Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos lyderis nepasveikins J. Bideno, nes „tebevyksta teisinės procedūros“, ir verčiau palauks galutinių rezultatų.
V. Putino atsisakymas pripažinti JAV rinkimų rezultatus labai skyrėsi nuo jo elgesio paaiškėjus balsavimo rezultatams Baltarusijoje. Daugelio šalių neteisėtais pripažinti rinkimai V. Putinui nesukėlė įtarimų ir jis iš karto pasveikino diktatorių Aliaksandrą Lukašenką.
Tuo tarpu Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova nusprendė užberti druskos ant žaizdos ir naujienų agentūrai „Tass“ sakė Rusijoje uždraudusi balsuoti paštu, nors toks būdas yra leidžiamas įstatymais, būtent todėl, kad rinkimai JAV parodė, kaip balsavimas paštu „atveria daugybę kelių galimam balsų klastojimui“.
Apsidraudimas
D. Trumpo sprendimas nepripažinti pralaimėjimo paskatino keletą jį rėmusių Europos lyderių padaryti atsargius pareiškimus. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasveikino J. Bideną su „sėkminga prezidentine kampanija“, tačiau pridūrė: „Laukdama, kol Rinkikų kolegija paskelbs prezidentą, Lenkija yra pasiryžusi išsaugoti aukšto lygio ir kokybišką strateginę partnerystę tarp Lenkijos ir JAV.“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, rinkimuose viešai palaikęs D. Trumpą, J. Bideną pasveikino diena vėliau nei daugelis jo ES kolegų.
„Leiskite jus pasveikinti su sėkminga prezidentine kampanija. Linkiu jums sveikatos ir tolesnės sėkmės vykdant nepaprastai svarbią misiją“, – V. Orbaną citavo valstybinė naujienų agentūra MTI.
Jungtinėje Karalystėje (JK) buvo plačiai spėliojama, ką D. Trumpo pralaimėjimas reikštų ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui, kuris su juo palaikė draugiškus santykius, ir šalies ateičiai, atsižvelgiant į airišką J. Bideno kilmę bei nepritarimą „Brexit“.
Net kai kurie aiškiai J. Bideną palaikę ES valstybių vadovai jautėsi nepatogiai, sveikindami laimėtoją esant ginčytiniems rezultatams.
Vienas vyresnysis ES pareigūnas pabrėžė, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis bendradarbiavo su valstybių sostinėmis, koordinuodamas jų sveikinamuosius pranešimus, „paaiškėjus rezultatams Pensilvanijoje, demonstruojant pagarbą rinkimų procesui“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, regis, kalbėjo didžiosios ES dalies vardu, pirmadienį pareiškusi, kad Vokietija nekantrauja pradėti dirbti su J. Bidenu. Moteris pagyrė J. Bideno „ilgametę patirtį vidaus ir užsienio politikos srityse“ ir pabrėžė, jog „jis gerai išmano Vokietijos ir Europos reikalus“ bei pridūrė: „Atsimenu malonius susitikimus ir pokalbius su juo. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija, kaip Europos Sąjungos dalis, turi veikti išvien, kad drąsiai sutiktų mūsų laikų iššūkius.“
Estijos gėda
Santykių su Vašingtonu svarbos pripažinimas tik padidino ginčus ir įtampą mažytėje Estijoje, kuri seniai smarkiai kliaujasi NATO ir JAV, kaip galingiausia aljanso nare, kalbant apie saugumo garantijas.
Tėvas ir sūnus, priklausantys kraštutinės dešinės Konservatorių liaudies partijai, įsiutino daugelį kitų Estijos politikų, sekmadienį radijo interviu metu išreiškę pritarimą D. Trumpo teiginiams.
„Mano nuomone, nėra visiškai jokių abejonių, kad rinkimai buvo suklastoti, – TRE laidos metu sakė Martinas Helme. – Manau, jog visi normalūs žmonės turėtų išsakyti nepritarimą. Kokia prasmė kalbėti apie demokratiją ar teisinę valstybę, jei rinkimai gali būti taip šiurkščiai ir akivaizdžiai klastojami didžiuliu mastu.“
Pirmadienį ryte Martas Helme atsistatydino, apkaltinęs žiniasklaidą „šmeižtu ir melagystėmis“, pranešė naujienų agentūra ERR. Jo sūnus laikėsi įsikibęs finansų ministro posto.
Europos Parlamento (EP) narys iš Estijos Urmas Paetas sakė, kad jeigu jaunesnysis Helme neatsistatydins, gali sugriūti vyriausybė.
„Sulaukti tokio dėmesio – didelė nesėkmė“, – interviu metu teigė jis.
„Ši partija ir, žinoma, šie ministrai priklauso tai pačiai politinei šeimai, kaip ir dauguma Europos radikalios dešinės partijų. Be to, tarp jų yra Donaldo Trumpo gerbėjų, – pridūrė EP narys. – Jie visada buvo didžiuliai Donaldo Trumpo gerbėjai, todėl pastaraisiais metais visuomet viešai pritardavo bet kokiems Trumpo veiksmams.“
U. Paetas tvirtino, kad kraštutinės dešinės partija taip pat pritarė homofobiniam požiūriui ir kad komentarai buvo ypač liūdinantys, nes J. Bidenas tvirtai pasisakydavo už Estijos įstojimą į NATO.
„Žinoma, jie supranta, jog išsakyta nuomonė nėra vyraujanti šalyje, tačiau, kita vertus, šie politikai ir jų partija tebėra vyriausybėje, – aiškino jis. – Atsidėkodama Estija skyrė Bidenui aukščiausią apdovanojimą. Likusiam pasauliui norėčiau pasakyti: šių politikų žodžiai yra gėdingi ir klaidingi.“