Turkijos vaidmuo įgyvendinant paliaubas aiškiai neįvardijamas devynių punktų susitarime, kurį Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai šią savaitę pasirašė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Susitarimu buvo nutrauktos ilgiau nei šešias savaites trukusios kautynės, per kurias žuvo daugiau kaip 1 400 žmonių, o Azerbaidžanas susigrąžino dalį teritorijos, kurios kontrolę per 1988–1994 metų karą perėmė etninių armėnų separatistai.
Tiek turkų, tiek azerbaidžaniečių pareigūnai šią savaitę tvirtino, kad Ankara, per konfliktą diplomatiškai rėmus Baku, dalyvaus stebint, kaip vykdomas susitarimas.
Rusija siunčia į regioną 1 960 karių ir 90 šarvuočių, vykdysiančių penkerių metų taikos palaikymo misiją.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sakė, kad su penktadienį iš Rusijos atvykstančia delegacija bus aptartos Rusijos ir Turkijos jungtinio centro funkcijos bei operacijos.
„Centras dronais ir kitomis priemonėmis visapusiškai kontroliuos, kas vyksta vietoje, stebės, ar esama kokių nors pažeidimų“, – sakė turkų diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją Baku, kurią transliavo Turkijos televizijos.
Azerbaidžanas įsigijo iš Turkijos karinių dronų ir panaudojo juos per konfliktą separatistų tankams ir kitai karinei technikai naikinti.
M. Cavusoglu pridūrė, kad jei Armėnija pažeis susitarimą, „sumokės už tai“.