Airiams su naujais griežtais ribojimais teks gyventi dar mažiausiai tris savaites. Karantinas įvestas nuo spalio 21 dienos ir kol kas truks iki gruodžio 1 dienos.
Airijos situaciją verta paminėti dėl bendros pažangos, padarytos mažinant viruso sklaidą, teigia vyriausiojo tarnybos medicinos pareigūno pavaduotojas dr. Desmondas Hickey. Praėjusią savaitę 14 dienų sergamumas buvo sumažėjęs 23 proc., rašo irishtimes.com.
Dr. D. Hickey teigimu, nors daugelyje Europos valstybių naujų atvejų skaičius tebeauga, kai kuriose jau matyti potencialių stabilizavimosi ženklų.
Nauji pirmadienį užfiksuoti koronaviruso atvejai pasiskirstė taip: 103 – Dublino grafystėje, 34 – Limeriko, 20 – Donegolo, 12 – Korko, devyni – Kerio, devyni – Kilkenio, o dar 83 – pasklidę po kitas 20 grafysčių.
Nacionalinė visuomenės sveikatos nenumatytų situacijų tarnyba rengia priemonių, kurios gali būti įvestos po to, kai gruodį baigs galioti dabartiniai penktojo lygmens apribojimai, planus, pasakoja T. Holohanas.
Pasak jo, šios šiuo metu dar nebaigtos rengti rekomendacijos bus pateiktos vyriausybei atėjus laikui. T. Holohanas atsisakė nurodyti, kokie sušvelninimai galėtų būti taikomi artėjant Kalėdoms.
Jis teigė, kad trečiosios ligos bangos „įmanoma išvengti“. Įvykius, jų eigą ir pobūdį žmonės gali paveikti savo pačių elgesiu.
Dublino grafystė tebėra sunerimusi – sergamumo sumažėjimas čia vis dar menkesnis nei visoje likusioje šalyje. Be to, išreiškiamas susirūpinimas dėl pastarųjų protrūkių, siejamų su laidotuvėmis ir sveikatos priežiūros įstaigomis.
Pirmadienio popietės duomenimis, ligoninėje buvo gydomas 291 COVID-19 sergantis pacientas, iš jų 39 gydomi intensyvios terapijos skyriuose.
Šį mėnesį užfiksuota 18 su COVID-19 susijusių mirčių. Spalį užfiksuota 117 mirčių, rugsėjį – 36. Airijoje sergamumas COVID-19 yra ketvirtas nuo galo. Už jos rikiuojasi Estija, Norvegija ir Suomija. Praėjusią savaitę jos skaičiai buvo mažiausi.
Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos nenumatytų situacijų tarnybos, dabartinis 14 dienų sergamumas šalyje yra 161 atvejis 100 tūkst. žmonių. Didžiausias sergamumas yra Donegolo grafystėje – 275,8 atvejo 100 tūkst. žmonių. Po jo seka Limeriko grafystė – 213,4 atvejo. Dublino grafystė, kurioje atvejų skaičius mažėja lėčiau nei likusiose šalies dalyse, tarp visų grafysčių yra šeštoje vietoje – čia fiksuojamas sergamumas yra 173,7 atvejo 100 tūkst. žmonių. Mažiausias sergamumas yra Leitrimo grafystėje – 37,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Kaip rašo irishtimes.com, šiuo metu šalyje užfiksuotos 1 948 mirtys nuo koronaviruso. Pirmadienį Nacionalinė visuomenės sveikatos nenumatytų situacijų tarnyba pranešė apie 270 naujų koronaviruso atvejų, o bendras atvejų skaičius šalyje pasiekė 65 659.
Kodėl Airija tapo pirmąja prie karantino sugrįžusia Europos šalimi?
Spalio 21-osios vidurnaktį Airijoje įvesti griežčiausi nacionaliniai ribojimai. Tuomet numatyta, kad karantinas tęsis šešias savaites. Netrukus tokių pačių priemonių griebėsi ir daugelis kitų Europos valstybių ir regionų – nuo Prancūzijos ir Vokietijos iki Velso ir Belgijos bei Anglijos.
Kaip ir daugelio šių šalių atveju, ribojimai Airijoje nėra tokie griežti, kokie buvo pirmojo karantino kovo mėnesį metu: mokyklos neuždarytos, vestuvėse ir laidotuvėse gali dalyvauti didesnis skaičius žmonių.
Tad kodėl Airijai teko įvesti karantiną ir ar pirmoji jį vėl įvedusi Europos šalis pajėgs įveikti antrąją koronaviruso bangą? Šiuos klausimus nagrinėja „The Conversation“.
Pavasario ir rudens skirtumai
Nors dabartinė situacija Airijoje yra rimta, ji visgi skiriasi nuo to, kas buvo pavasarį. Testuojama žymiai intensyviau, įskaitant platesnį simptomų spektrą apimantį įtariamų atvejų testavimą, taip pat besimptomių kontaktų testavimą ir masinį testavimą rizikingose darbovietėse bei slaugos įstaigose. Kaip ir daugelyje šalių, daugiau naujų atvejų nustatoma tarp jaunų žmonių.
Testavimo pakitimai reiškia, kad neįmanoma tiksliai palyginti dabartinės situacijos su padėtimi kovą ir balandį, kai Airijoje buvo testuojami tik tie, kuriems pasireikšdavo tam tikri simptomai. Tačiau, nepaisant to, akivaizdu, kad kai tik baigėsi pirmasis karantinas ir atvejų skaičius ėmė augti, ir vėl greitai ėmė augti ir iki tol maži buvę ligoninėse ir intensyvios terapijos skyriuose gydomų sergančiųjų skaičiai, mat su virusu dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės.
Prabėgus kelioms dienoms po to, kai Airijoje buvo įvesti penktojo lygmens apribojimai, intensyvios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičius buvo didžiausias nuo pat gegužės. Ir vėl pasipylė protrūkiai slaugos namuose. Be to, svarbu neužmiršti, kad COVID-19 komplikacijos, nors ir nedažnos, gali būti labai rimtos netgi ir jauniems žmonėms.
Pirmoji Europoje
Kaip rašo „The Conversation“, lyginti COVID-19 rodiklius tarptautiniu mastu yra sudėtinga dėl daugelio priežasčių. Greitai besikeičiančios testavimo politikos skirtumai, ligoninių pajėgumai, lovų skaičius intensyvios terapijos skyriuose, pacientų situaciją sunkinančių sveikatos problemų paplitimas – visa tai kelia iššūkių mėginant lyginti rodiklius. Nepaisant to, kai buvo paskelbta apie ribojimus, Airijos politikai susilaukė kritikos dėl „griežčiausiu Europoje“ pavadinto karantino įvedimo.
Visgi neseniai Mike‘as Ryanas iš Pasaulio sveikatos organizacijos perspėjo, kad visame žemyne vėluojama reaguoti į COVID-19. „Nėra abejonių, kad šiuo metu ligos epicentru tapo Europos regionas. Dabar visur Europoje vėluojama reaguoti į virusą, todėl reikia rimtai paskubinti griežtesnes ir galbūt platesnio pobūdžio priemones, kurios šiuo metu yra būtinos“, – kalbėjo M. Ryanas.
Būtent tą ir daro Airija ir kitos jos pavyzdžiu pasekusios valstybės. Prancūzija ir Vokietija, kuriose atvejų skaičius sparčiai išaugo, šiuo metu taiko panašų karantiną. Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas prieš kurį laiką paskelbė apie karantiną, kuris Anglijoje įvestas lapkričio 5 d., o Velsas tam tikras karantino priemones taiko nuo spalio 19 d.
Ko gero, įdomiausias palyginimas būtų su Šiaurės Airija, kuri griežtesnius ribojimus ėmė taikyti spalio 16 d. Jie buvo numatyti keturioms savaitėms. Turint omenyje atvirą sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, visą salą apimantis bendras požiūris į ribojimus būtų buvęs idealus variantas, mat dėl taikomų skirtingų praktikų labiausiai nukenčia netoli sienos esantys regionai, pastaruoju metu tokiose vietovėse atvejų skaičius itin išaugo.
Ar karantinas veiksmingas?
Reaguodama į COVID-19, Airija susidūrė su iššūkiais. Pastarasis eksponentinis testavimo ir teigiamų atvejų augimas reiškia, kad pailgėjo testų laukimo laikas, o testus atliekančios įstaigos kurį laiką apskritai buvo apkrautos. Beveik dviejų tūkstančių COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvo paprašyta patiems informuoti savo kontaktus. Taip pat juntamas kontaktus atsekančių darbuotojų trūkumas.
Testavimo apimtys padidėjo, kai atvejų buvo mažai, tačiau netrukus sistema ir vėl buvo apkrauta, kai testavimo paklausa smarkiai išaugo. Pavyzdžiui, spalio 10 d. teigiami testai sudarė 6 proc. Dabar teigiamų testų procentas sumažėjo iki 4,8.
Laboratorinius tyrimus atliekantys darbuotojai nėra apsaugoti nuo koronaviruso. Tą neseniai pademonstravo atvejis, kai du savaitgalius teko uždaryti Nacionalinę virusų tyrimų laboratoriją, mat kai kurie darbuotojai dėl COVID-19 negalėjo dirbti.
Nuo pandemijos pradžios pacientai nerimavo dėl lankymų ligoninėse ir bendrosios praktikos gydytojų darbo. Taip pat buvo baimintasi, kad onkologinių ir širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika ir gydymas bus gerokai uždelsti. Tačiau tikrąjį poveikį bus galima įvertinti tik pandemijai pasibaigus. Ligoninės privalo būti pajėgios daryti tai, ką paprastai daro visada – gydyti visus pacientus, ne tik sergančius COVID-19. Intensyvios terapijos skyrių lovų reikia ir kitiems pacientams.
Tad viliamasi, kad šis griežtų ribojimų laikotarpis bus trumpalaikis smarkus sukrėtimas, kurio Airijai reikia, jog sugrįžtų į įprastinę būseną. Šešių savaičių trukmė numatyta siekiant užtikrinti, kad Airijai išties pavyks suvaldyti virusą – bent kiek trumpesnio laikotarpio nepakaktų. Inkubacinis koronaviruso periodas vidutiniškai yra penkios dienos, bet šis laikotarpis gali išsitęsti iki 14 dienų.
Laikas parodys, kiek veiksmingas Airijos karantinas, o jo sėkmė priklausys nuo to, kaip visi laikysis ribojimų – antrą kartą tą daryti sunkiau. Smarkiai juntamas koronaviruso nuovargis. Tačiau matyti ir ankstyvųjų teigiamų ženklų: Airija yra viena iš vos keturių Europos valstybių, kuriose septynias dienas COVID-19 atvejų skaičius mažėjo, lyginant su ankstesne savaite.
„Artimiausiu metu būtina, kad šalies politikai, Sveikatos departamentas ir kitos sveikatos tarnybos tinkamai suplanuotų visuomenės atsivėrimo po karantino etapus. Šis karantinas privalo būti išnaudojamas ne tik atvejų skaičiaus mažinimui, bet ir tam, kad būtų įdarbinta daugiau kontaktus atsekančių darbuotojų, sutrumpėtų testų rezultatų pateikimo laikas, suteikta didesnė parama visuomenės sveikatos departamentams bei padidinti intensyvios terapijos skyrių pajėgumai. O tada galbūt jau išsipildys viltys dėl vakcinos“, – rašo „The Conversation“.
Pozityviai nuteikiantis pirmasis žingsnis
Šią savaitę paaiškėjo, kad „Pfizer“ ir Vokietijos bendrovės „BioNTech“ kuriamos COVID-19 vakcinos efektyvumas yra daugiau nei 90 proc.
Šis atradimas – pirmojo nepriklausomo visų COVID-19 vakcinų trečiojo etapo tyrimo rezultatas. Trečiasis etapas yra paskutinė vakcinos vystymo proceso fazė prieš komercinį licencijavimą. Tyrimas parodė, kad 94 dviejų dozių vakcina paskiepyti jo dalyviai prabėgus 28 dienoms po pirmojo skiepo buvo apsaugoti nuo ligos.
Dr. C. de Gascunas sako, kad naujiena apie vakcinos bandymus – labai pozityviai nuteikiantis pirmasis žingsnis.
„Tai neabejotinai nuteikia pozityviai. Jei realybėje pasitvirtins, kad vakcinos efektyvumas yra daugiau nei 90 proc., tai bus labai gera pradžia“, – sakė C. de Gascunas.
Jis įspėja, jog tai, kad „Pfizer“ vystomai vakcinai reikalingos dvi dozės, kelia potencialių iššūkių. Be to, vakcina turi būti laikoma ir transportuojama itin šaltoje temperatūroje – žemesnėje nei 80 laipsnių – todėl „gali būti sudėtinga ją panaudoti“.
„Ši vakcina nebus problemos sprendimas pasauliniu mastu, tačiau tai neabejotinai yra labai pozityviai nuteikiantis pirmasis žingsnis“, – pirmadienį vykusioje Nacionalinės visuomenės sveikatos nenumatytų situacijų tarnybos spaudos konferencijoje kalbėjo C. de Gascunas.
Vyriausiasis Airijos medicinos pareigūnas dr. T. Holohanas teigia, kad pareigūnai pirmiausia privalo pamatyti patikimus reguliuojančioms institucijoms prieinamus ir mokslinėje literatūroje paskelbtus duomenis.
„Esame nusiteikę viltingai, tačiau dar tikrai ne metas švęsti“, – pabrėžė T. Holohanas, pridurdamas, kad žmonės privalo laikytis esminių sveikatos apsaugos priemonių.
Kai atsiras patikrinto efektyvumo vakcinų, įskaitant ir jų poveikį žmonėms, Airija galės organizuoti jų paskirstymą gyventojams – tai bus bendro viešųjų pirkimų susitarimų su ES dalis, aiškina T. Holohanas.
Jo teigimu, prieš pasirodant vakcinai užkulisiuose vyksta intensyvūs „išankstiniai planavimo darbai“, o kai „ateis tinkamas metas, bus galima pateikti išsamią informaciją“.
Labai daug kas priklausys nuo to, kaip vakcina bus tiekiama, nuo konkrečių jos tiekimo sąlygų, kurių reikės laikytis, teigia pareigūnas. „Egzistuoja daugybė su šia vakcina susijusių klausimų ir problemų, kurie dar tik paaiškės. Jie siejasi su galutiniu efektyvumu, dozių skaičiumi ir logistiniais niuansais dėl šaldymo tiekimo grandinės“, – pažymi T. Holohanas.
Teisinį reguliavimą patvirtins Europos vaistų agentūra. „Mes lauksime jų vertinimo, kai duomenys taps prieinami“, – sakė T. Holohanas.