D. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą Joe Bidenui. Jis švaistosi niekuo neparemtais teisiniais iššūkiais rezultatams, tačiau taip pat siekia pademonstruoti vis dar esantis atsakingas už užsienio ir gynybos politiką. Tai kursto baimes dėl įtakos, kurią kerštingasis prezidentas gali daryti Jungtinių Valstijų vaidmeniui pasaulinėje arenoje per artimiausias 10 politinio perėjimo savaičių, rašo „The Guardian“.
Pirmadienį buvo neaišku, ar M. Esperio atleidimas „Twitter“ įrašu tebuvo bandymas atkeršyti ir nubausti darbą baigiantį gynybos sekretorių, atvirai nesutikusį su prezidentu, ar veikiau siekis pašalinti kliūtis vidaus ir užsienio politikos sferose ir atverti kelią veiksmams, kuriems M. Esperis prieštaravo.
Tą pačią dieną, kai M. Esperiui teko pasitraukti, naujienų portalas „Axios“ pacitavo Izraelio šaltinius, teigiančius, kad Jungtinės Valstijos, Izraelis ir jų sąjungininkės Persijos įlankoje aptarinėja planą dar labiau sutvirtinti Iraną juosiančią sankcijų sieną.
Tai veikiausiai būtų gausybė griežtų priemonių, įsigaliosiančių prieš J. Bideno inauguraciją, įvyksiančią sausio 20 d.
Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpo administracijos strategija pasižymėjo tikslu daryti spaudimą Iranui, siekiant išprovokuoti Teherano atsaką, kuris būsimajai administracijai apsunkintų 2015 m. branduolinio susitarimo – Bendrojo išsamių veiksmų plano (JCPOA) – gelbėjimą.
Kol kas Teheranas iš esmės nepasitraukė iš JCPOA, nors ir ignoruoja kai kuriuos branduolinei veiklai pritaikytus apribojimus, tokiu būdu reaguodamas į JAV sankcijas. Tačiau D. Trumpo administracija akivaizdžiai nesiliauja mėginti priversti Iraną imtis rimtesnių veiksmų.
„Atsižvelgiant į tai, kad D. Trumpas nuolatos ignoruoja visuotinai priimtas normas, ganėtinai sunerimčiau dėl prezidento ir jo administracijos veiksmų šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kuriame gausu pavojų netgi ir ramybės metu, o dabar, turint omenyje vidaus ir tarptautines krizes, su kuriomis susiduria Jungtinės Valstijos, šių pavojų yra dar daugiau“, – teigia viena knygos apie JAV užsienio politiką „An Open World: How America Can Win the Contest for Twenty-First-Century Order“ autorių Rebecca Lissner.
D. Trumpas gali paskelbti apie oficialų pasitraukimą iš naujosios START (New Start) sutarties su Rusija, ribojančios abiejų šalių branduolinį arsenalą. Šios sutarties galiojimas baigiasi vasarį.
Jis taip pat gali mėginti atšaukti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) pasirašymą. JAV sutartį pasirašė, tačiau Senatas jos vis dar neratifikavo. Šiuos veiksmus būsimoji J. Bideno administracija galėtų ištaisyti, tačiau toks supurtymas Vašingtono poziciją paverstų nenuoseklia ir visame pasaulyje sumažintų pasitikėjimą JAV gebėjimu laikytis pasirašytų sutarčių.
Minėtosios užuominos apie naujas sankcijas Iranui rodo, kad D. Trumpas ir valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo dar neatsisakė minties sunaikinti skylėtą, sunkiai besilaikantį, bet, nepaisant JAV pasitraukimo 2018 m., JAV naftos apmokestinimo, finansinio embargo Iranui ir Teherano atsako, tebegyvą JCPOA.
J. Bideno komanda ketina derėtis dėl abiejų šalių sugrįžimo į JCPOA, tačiau naujosios sankcijos situaciją apkartins. Sekmadienį ir pirmadienį D. Trumpo administracijos pasiuntinys Iranui Elliottas Abramsas buvo Izraelyje ir derėjosi dėl naujųjų priemonių su šalies premjeru Benjaminu Netanyahu ir kitais aukšto rango pareigūnais. Planuotas tolesnis jo apsilankymas Abu Dabyje ir Rijade.
Manoma, kad naujosios sankcijos veikiau turėtų būti taikomos Irano balistinių raketų programai, ryšiams su terorizmu, kuriais kaltinamas Iranas, ir itin prastai žmogaus teisių situacijai, o ne branduolinei programai. Todėl tai gali apsunkinti politines J. Bideno administracijos galimybes sankcijas atšaukti.
„Panašu, kad siekiama per trumpą laiką daryti maksimalų spaudimą ir greitosiomis sukurti politinių ir procedūrinių kliūčių J. Bideno administracijai, jeigu ši kitų metų pradžioje imtųsi veiksmų ir siektų sušvelninti sankcijas Teheranui“, – teigia Naysanas Rafati, Tarptautinės krizių grupės Irano ekspertas.
Artimiausias 10 savaičių jis pavadino „ne šlubosios, o adrenalino kupinos anties laikotarpiu“. „Šlubąja antimi“ vadinamas neperrinktas pareigūnas, einantis pareigas iki išrinktojo pareigūno inauguracijos.
D. Trumpo atsisakymas pripažinti pralaimėjimą rinkimuose ir bendradarbiauti įprastinio valdžios perdavimo proceso metu turi ir kitų reikšmingų pasekmių užsienio politikai ir nacionaliniam saugumui. J. Bideno komanda nesulaukia žvalgybos ir gynybos instrukcijų, pateikiamų įprastinio perėjimo metu, mat D. Trumpo paskirtas pareigūnas, vadovaujantis Bendrųjų paslaugų administracijai, atsisakė pasirašyti reikiamus dokumentus.
„Sausio 20 d. įvyksiantis valdžios perėmimas bet kokiomis aplinkybėmis yra nepaprastai reikšmingas ir sudėtingas dalykas“, – pabrėžia Džordžtauno universiteto Saugumo studijų centro nenuolatinė tyrėja R. Lissner.
„Esmė ta, kad didžioji dalijimosi žvalgybine informacija proceso pereinamojo laikotarpio metu dalis priklauso nuo prezidento. Šiuo laikotarpiu išrinktasis prezidentas paprastai susipažįsta su slapta informacija apie įgyvendinamas ar planuojamas karines operacijas. Tačiau įstatymo, nurodančio, kad prezidentas D. Trumpas privalo pasidalinti šia informacija, nėra“, – aiškina R. Lissner.
Naujieji nacionalinio saugumo pareigūnai, sausį pradėsiantys eiti pareigas, gali būti visiškai nesusipažinę su tuo, kokius veiksmus Jungtinės Valstijos vykdo visame pasaulyje.
Tai panašu į vairuotojų pasikeitimą didžiuliam vilkikui visu greičiu lekiant judriu greitkeliu. D. Trumpo administracija negali priversti savo įpėdinio laikytis tos pačios krypties esminių klausimų atžvilgiu. Tačiau dabar, panašu, ji ruošia chaoso kupiną palikimą, apibendrina „The Guardian“.