Skandalingai kraštutinių dešiniųjų euroskeptiškai Konservatorių liaudies partijai (EKRE) priklausantys politikai laidoje akcentavo – prezidento rinkimų rezultatai Amerikoje sufalsifikuoti, skelbia rus.delfi.ee.
„Manau, nė nekyla klausimo, kad šie rinkimai suklastoti, – pareiškė M. Helme. – Sakyčiau, visi normalūs žmonės turėjo pasisakyti prieš tai. Nėra prasmės kalbėti apie demokratiją ar teisės viršenybę, jei galima taip lengvai, įžūliai ir masiškai suklastoti rinkimus.“
„Jei taip ir bus, jei D. Trumpą nušalins nuo valdžios, [vadinasi], Amerikoje nebegalioja konstitucija“, – pridūrė jis.
M. Helme vertinimu, J. Bideną prezidentu išrinko slapta valstybę valdanti struktūra (angl. deep state). Pasak jo, tokios struktūros veiksmų logika – siekiant savo veiksmų laisvės, „visur įtaisyti niekšų, korumpuotų, šantažuojamų niekšų“.
„Joe Bidenas ir Hunteris Bidenas yra korumpuoti tipai“, – pareiškė estų ministras.
Laidoje kelis kartus kalbėta apie pilietinio karo Amerikoje tikimybę.
„Prieš rinkimus sapnavau, kad per lauką eina D. Trumpas. Paskui žiūriu – laukas nuklotas žarnomis ir vidaus organais. D. Trumpas per jį perėjo. Galiausiai D. Trumpas laimės, tai bus pasiekta po didžiulės kovos, galbūt net po kraujo praliejimo, bet galų gale atkurs teisingumą“, – pareiškė M. Helme.
Pirmadienio rytą M. Helme sakė, kad savo vakarykščiais pasisakymais apie rinkimus padarė tai, ką seniai turėjo padaryti žurnalistai.
Jis pareiškė, kad Estijos gyventojams nepasakoja to, apie ką kalba amerikiečių žiniasklaida.
„Aš pasakiau tai, apie ką kalba visa Amerika – apie rinkimų falsifikavimą. Mičigane kongresas skubiai renkasi aptarti falsifikaciją. Pasakiau apie tai visuomenei ir dabar aš – pavojingas nusikaltėlis. Jūs juokaujate?“ – pakomentavo estų ministras.
„Ketverius metus šaipėtės iš D. Trumpo, ir tai nekenkė Estijos saugumui“, – pridūrė jis.
M. Helme atsistatydina
Estijos vidaus reikalų ministras M. Helme pirmadienį pareiškė, kad atsistatydina iš savo posto.
„Vakar vakare, žiūrėdamas į Estijos žiniasklaidos šmeižtą ir melą, nusprendžiau atsistatydinti“, – sakė M. Helme.
„Priežastis labai paprasta: niekas negali manęs užčiaupti“, – teigė M. Helme. – Aš sakau tai, kas, mano manymu, yra teisinga, kas yra mano širdyje.“
„Kad nepakenkčiau mūsų referendumui, nusprendžiau atsistatydinti“, – sakė jis turėdamas galvoje kitų metų pavasarį planuojamą referendumą santuokos apibrėžimo klausimu, dėl kurio Estijos valdančiosios koalicijos partijų lyderiai praėjusį mėnesį pasirašė bendrą pareiškimą.
M. Helme pridūrė, kad tęs darbą parlamente.
Spalį paskelbti homofobiški M. Helme komentarai išprovokavo daugelio politikų ir visuomenininkų nepasitenkinimą, taip pat sukėlė krizę pačioje valdančiojoje koalicijoje. Premjeras Juri Ratas sukritikavo M. Helme pareiškimus, o opozicijos lyderiai pareikalavo ministro atsistatydinimo. Kiek vėliau ministras pirmininkas pareiškė, kad vyriausybės krizė yra įveikta.
Prezidentė: man liūdna ir gėda
Po ministrų M. Helme ir Martino Helmes pasisakymų Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid išplatino pranešimą ir pasmerkė jų elgesį. Artimiausiu metu ji sušauks Valstybės saugumo tarybos posėdį, kuriame bus aptariamas šių ministrų klausimas.
Estijos lyderės pranešime teigiama:
„Šiandieninis Estijos vidaus reikalų ministro ir finansų reikalų ministro išpuolis prieš naujai išrinktą Amerikos prezidentą ir rinkimus Estijoje – išpuolis prieš demokratiją ir Estijos saugumą.
Politiko žodis svarus, o šiandien du Estijos Respublikos ministrai nusprendė pasinaudoti savo žodžių svarumu išpuoliui prieš pagrindinę mūsų sąjungininkę. Estijos saugumas grindžiamas mūsų pačių gebėjimu apsiginti ir sąjunginiais santykiais.
Ir viena, ir kita kūrėme, saugojome ir vystėme ilgus metus, su įvairiomis vyriausybėmis, o šiandien pamatėme, kad tai galima ir griauti, ir naikinti. Amerikos žmonės išsirenka prezidentą be mūsų ministrų pagalbos, o Estijos vyriausybė turi remti mūsų sąjunginius santykius ir saugumą. Deja, du Respublikos vyriausybės nariai šiandien paskelbė aiškią žinią, kad šie sąjunginiai santykiai jiems nėra vertybė.
Taip pat visiškai nepriimtina be rinkimų skatinti abejoti Estijos rinkimų sistema. Štai gali būti daroma turint vieną tikslą – pakirsti mūsų savų žmonių pasitikėjimą sava valstybe. Toks elgesys – grėsmė mūsų demokratijai.
Išsakiau savo požiūrį Estijos ministrui pirmininkui, artimiausiu metu tai aptarsiu su užsienio reikalų ir gynybos ministrais. Turint omenyje, kad šiandieniniai vidaus ir finansų reikalų ministrų veiksmai pakenkė mūsų sąjunginiams santykiams ir paskatino abejoti demokratiniais rinkimais Estijoje, artimiausiomis dienomis sušauksiu Valstybės saugumo tarybą ir šiais klausimais suformuosime aiškią poziciją.
Man, kaip žmogui, liūdna ir gėda.“
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu taip pat pasmerkė M. Helme pareiškimus pavadindamas juos „beprotiškais“.
M. Helme garsėja skandalingais pareiškimais. Praėjusių metų gruodį jam buvo surengta interpeliacija dėl jo žeminančių komentarų apie naująją Suomijos vyriausybę.
M. Helme duodamas interviu radijui išsakė abejonių dėl naujos Suomijos premjerės Sannos Marin ir jos vyriausybės kompetencijos.
„Prisimenu, Vladimiras Uljanovas-Leninas sakė, kad kiekviena virėja gali tapti ministre ar kažką panašaus. Dabar mes matome, kaip pardavėja tampa ministre pirmininke, o kažkokie gatvės aktyvistai ir neišsilavinę asmenys – vyriausybės nariais“, – kalbėjo M. Helme.
Didžiausios opozicinės Reformų partijos lyderė Kaja Kallas pažymėjo, kad interpeliacijos iniciatyva nukreipta konkrečiai prieš M. Helme, o ne visą valdančiąją koaliciją. Estijos parlamente iniciatyva pareikšti nepasitikėjimą M. Helme žlugo.
Dar vienas skanladas buvo kilęs 2019 metų lapkritį, kai M. Helme interviu laikraščiui „Iltalehti“ pareiškė, kad Estijos vyriausybė ėmė rengti atsarginį gynybos politikos planą tam atvejui, jeigu NATO pasirodys nepajėgus ginti Baltijos šalių.
Ministras tvirtini, kad atsarginis planas rengiamas bendradarbiaujant su Latvija ir Lietuva. M. Helme nuomone, toks planas būtinas, nes vyriausybė negali tikėtis, kad NATO bet kokioje situacijoje užtikrins Estijos teritorinį vientisumą ir suverenitetą.
Tokius M. Helme komentarus sukritikavo premjeras Juri Ratas, gynybos ministras Juri Luikas, valdančiosios koalicijos partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) lyderis Heliras-Valdoras Seederis, užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu ir parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ennas Eesmaa.
Vėliau M. Helme pareiškė niekada nesakęs, kad šalies vyriausybė drauge su kaimynėmis pradėjo ieškoti alternatyvos NATO, o jeigu Suomijos laikraščio „Iltalehti“ žurnalistas būtent taip suprato jo žodžius, tai jis juos suprato neteisingai.
„NATO išlieka svarbiausias mūsų stabilumo garantas. Žinoma, aš visuomet sakydavau – ir būdamas ministras neišsižadu savo žodžių – kad nepriklausomos tauta ir valstybė turi sugebėti gintis situacijoje, kai tarptautinės garantijos dėl kokių nors priežasčių nevykdomos. Estija privalo stiprinti nepriklausomus gynybinius pajėgumus“, – pabrėžė EKRE lyderis.